Kupiškio etnografijos muziejaus parengta virtuali paroda „Noriūnų dvaras“

Kupiškio rajone, į pietryčius nuo Palėvenės, yra senas Noriūnų dvaras. XVI a. šis dvaras priklausė Naruševičiams, vėliau – Frankevičiams Radziminskiams, o 1665 m. sausio 15 d. atiteko Samueliui ir Elenai (Šemiotaitei) Abramavičiams. 1665 m. Andrius ir Elena Abramavičiai Noriūnų dvarą šešeriems metams išnuomojo Martynui Jonui Boločinskiui. Apie XVIII a. pradžią dvaras atiteko Danieliui Stachovskiui, kuris 1723 m. sausio 30 d. jį pardavė Jonui Bucholcui. Vėliau dvarą paveldėjo Marcijona Tiškevičienė (Bucholcaitė). 1767 m. sausio 14 d. M. Tiškevičienė Noriūnus padovanojo Mykolui ir Marcibelei (Pozniakaitei) Oginskiams. Tačiau Oginskiai į dvarą gyventi persikėlė 1808 m. Oginskiams mirus 1810 m. dvarą pasidalijo sūnūs Juozapas ir Konstantas. Manoma, kad iš jų Noriūnų dvarą nupirko Henrikas Venclovavičius. Laikui bėgant dvarą paveldėjo Zigmantas (Henriko sūnus) Venclovavičius. 1911 m. dvaras gerai vertinamas žurnale „Wies ilustrowana“, ten nurodoma, kad tai vienas geriausių dvarų Lietuvoje. Po Pirmojo pasaulinio karo dvarą nupirko Jonas Adomavičius. 1921 m. dvare įvyko paskutiniojo savininko Jono Adomonio sesers Pranciškos Ievos ir poeto Kazio Binkio vestuvės. Po Antrojo pasaulinio karo, dvaras buvo nacionalizuotas. Nuo 1951 m. dvaras priklausė Kupiškio MTS, vėliau – melioracijos valdybai. 1960 m. viename iš dvaro pastatų buvo įkurta septynmetė mokykla. Atkūrus Nepriklausomybę Kumetynas ir palivarkas atiteko Alfonsai Jutkevičienei, o pats dvaras Vitalijui Baranovskiui. Šiuo metu dvare įsikūrusi UAB „Nodama“. Lietuvoje neįprasto T raidės plano Noriūnų dvaro rūmų architektūrai būdinga klasicizmo ir manierizmo detalės. Puošniausia dvaro dalis – pagrindinis įėjimas, vedantis į vienaaukštį korpusą. Taip pat išsiskiria du dolomitiniai bokštai: viename buvo rūkykla, kitame ledainė. Buvusio kumetyno sienos apmūrytos dolomitu ir dekoruotos mozaikomis iš akmens skaldos. Dvaro parke yra išlikę senų maumedžių, kėnių, pilkųjų riešutmedžių. Noriūnų architektūros ansamblis, kurį sudaro dvaro rūmai, kumetynas, ūkiniai pastatai ir parkas, yra valstybinės reikšmės paminklas. Dvaro parke, kuris leidžiasi į kairiakrantį Lėvens slėnį, auga balzaminiai kėniai, europiniai maumedžiai, pilkieji riešutmedžiai.
Papildoma informacija:
Kitapus Lėvens, ant aukšto jo kranto, į dangų stiebiasi grakštus Palėvenės vienuolyno bažnyčios bokštas. Čia vienuolių dominikonų įsteigtą mokyklą lankė būsimasis architektas Laurynas Stuoka-Gucevičius. Palėvenės bažnyčia ir vienuolynas – vienas iš autentiškiausių senosios sakralinės architektūros ansamblių Lietuvoje. Prie Palėvenės prigludusiame Buivėnų kaime auga ilgaamžis ąžuolas. Šio milžino aukštis – 24 m., skersmuo – 2,2 m. Manoma, kad jis turi per 700 metų.