„…Uvožokit jūs mono žodėlį…” – prasmingai dainuoja kupiškėnai. Ši liaudies poetinė mintis rodo didžiausią pagarbą istorinei patirčiai, sodietiškos kūrybos tradicijoms, sakyte sako: norim bendrauti, norim bičiuliauti, tikrai turim ką pasakyti, daina pagarsinti, jūs tik paklausykit !.. Oi, Kupiškio miestas yra viseip slaunas…”
Tad atvažiuokite ir pasižmonėkite. Kupiškėnai Jus pasitiks su aukštaitiško vaišingumo žodžiais: „Sveiki gyvi, svėtėliai, mūsų mylimiausi !” ir pakvies kelionėn senais vieškeliais, naujais keliais…

Pažintį su Kupiškio kraštu siūlome pradėti nuo Kupiškio miesto. Kupiškis – nedidelis, tačiau savitas ir jaukus šiaurės rytų Lietuvos miestelis, rajono Savivaldybės administracijos ir kultūros centras, kuriame 2001 m. gyveno 9,6 tūkst. gyventojų. Miestelis vardą gavo iš Kupos upės, įsikūręs aukštėliau jos ir Lėvens santakos. Istorijos šaltiniuose – kaip Lietuvos valdovo Žygimanto Senojo miestelis – Kupiškis pirmąsyk paminėtas 1529 m. 1561 – 1565 m. jis buvo valsčiaus centras, priklausė Upytės, o vėliau Ukmergės pavietams. Kupiškis buvo žinomas kaip linų prekybos centras. Miesto vystymasis ypač paspartėjo 1873 m., pro jį nutiesus Daugpilio – Šiaulių – Liepojos geležinkelį.

Apžvalginės ekskursijos po Kupiškio miestą metu Jūs būtinai aplankysite Kupiškio etnografijos muziejų, įsikūrusį sename (1823 m.) Čartoriskių įsteigtos mokyklos akmens mūro pastate, kur saugomi materialinės ir dvasinės kultūros daugelio kartų sukaupti turtai. Muziejuje Jūsų laukia etnografijos ir tautodailės ekspozicijos, o parodų salėse – nuolat rengiamos profesionalaus meno bei tautodailininkų, moksleivių kūrybos darbų parodos.
Po to siūlome aplankyti kupiškėnų mėgstamas renginių ir poilsio vietas: Kupiškio (Aukštupėnų) piliakalnį bei Kupiškio marias.
Nuo aukštos piliakalnio kalvos atsiveria Kupiškio ir apylinkių panorama. Iš lūpų į lūpas perduodamas padavimas byloja, kad Kupiškio piliakalnį supylę bepypkiuodami du milžinai: baigę pypkiuoti pelenus iškratydavę ten, kur jų pypkės susisiekdavo. Ilgainiui iš pypkių pelenų ir susidarė kalnas, Kupiškio piliakalnis — ankstyviausia miestelio užuomazga. 
1984 m. užtvenkus Lėvens upę susiformavo 828 ha Kupiškio marios – mėgstama kupiškėnų bei svečių poilsio vieta, kur kasmet vyksta žvejų varžybos, įvairios šventės, regata.
Iš bet kurios Kupiškio vietos ar apylinkių matomi du grakštūs Kupiškio Kristaus Žengimo į dangų bažnyčios, statytos 1900 – 1914 m., bokštai. Bažnyčia, turinti neogotikos bruožų, yra viena didžiausių šiaurės rytinėje Lietuvos dalyje.
Taip pat kviečiame pabuvoti Lietuvos miškininkystės mokslų pradininko profesoriaus Povilo Matulionio name-muziejuje, kurio ekspozicija supažindina su prof. P. Matulionio gyvenimu, moksline ir visuomenine veikla.
Tada maloniai kviečiame Jus į Lauryno Stuokos-Gucevičiaus aikštę, kur bibliotekos pašonėje glaudžiasi paminklas nemirštamą šlovę už Vilniaus katedrą pelniusiam iš Kupiškio krašto kilusiam architektui Laurynui Stuokai-Gucevičiui (paminklo skulpt. – Vaclovas Krutinis), 2001 m. atidengta kupiškėno dailininko Henriko Orakausko skulptūra „Besileidžiantis angelas”. Kiek tolėliau pamatysite to paties dailininko medžio skulptūrų grupę „Kupiškėnų vestuvės”, primenančią kelis dešimtmečius buvusį labai populiarų folkloro kolektyvą „Senovinės kupiškėnų vestuvės”. Vasaros metu Jūsų akį būtinai patrauks aikštėje žydinčių margaspalvių gėlių žiedai, kelionės dulkes nuplaus trykštančio fontano purslai.
Visai čia pat galite žvilgterti ir į pirmąjį miesto mūrinį pastatą – buvusį linų sandėlį, statytą dar XVIII a. Dabar čia įsikūrusi uždaroji akcinė bendrovė „Dailista”.
Turėtų sudominti ir 1998 m. įrengta generolo Jono Černiaus aikštė. Jos pagrindinis akcentas – skulptoriaus Vaclovo Krutinio sukurta skulptūrinė granito kompozicija su generolo J. Černiaus biustu. 
Mieste surasite viską, kas Jums bus reikalinga.

Norėdami susipažinti su Kupiškio kraštu būtinai turėtumėte aplankyti Lėvens upės pakrantėje esantį istoriniuose šaltiniuose jau nuo 1665 m. minimą Noriūnų dvarą, priklausiusį Lietuvos didikams Tiškevičiams, Tyzenhauzams, Oginskiams, Komarams. Tačiau išlikę neorenesansiniai su ampyro dekoru dvaro rūmai kur kas jaunesni – statyti XIX a. vietos meistrų. Savo originalumu išsiskiria du dolomitiniai bokštai, suteikiantys ansambliui romantizmo bruožų. Dvarą supančiame 10 ha parke auga retų introdukuotų medžių.
Dešiniajame Lėvens krante išsidėstęs Palėvenės Šv. Dominyko bažnyčios ir dominikonų vienuolyno ansamblis – iškiliausias krašto sakralinės architektūros statinys. Tai vienas autentiškiausių iki šiol išlikusių baroko architektūros ansamblių Lietuvoje.
Palėvenės bažnyčia savo istoriją skaičiuoja nuo 1676 m. Bažnyčios interjere –  XVIII a. įrengti puošnūs vėlyvojo baroko altoriai, retos formos sakykla, ložės, dekoruotos bažnyčios ir vienuolyno fundatorių herbais.
Tikimės, kad patiks bent trumpai pasisvečiuoti Pakalnės sodyboje. Tai pirmoji rajone, tačiau net 4 gandrais įvertinta moderni kaimo turizmo sodyba su etnografiniais elementais, įsikūrusi ant Viešintos upelės kranto. Darni gamtos, buities, ramybės, šeimininkų nuoširdumo harmonija nepalieka abejingo nei vieno, kada nors čia apsilankiusio.
Dar kartą kupiškėnų svetingumu įsitikinsite aplankę Subačiaus miestelyje gyvenantį tautodailininką Algirdą Balną, pasižymintį savita drožybos maniera. Pravėrę gyvenamojo namo duris, pasijusite tarsi muziejuje. Čia galima ne tik pasigrožėti, bet ir įsigyti unikalių medžio drožybos darbų.

Negalėsite likti abejingi Uoginių kaime esančiam unikaliam muziejui, kuriuo 1969 m. savo sodybą pavertė paprastas kaimo žmogus Adomas Petrauskas. Muziejų sudaro keli pastatai, kuriuose įrengtos buities daiktų, spaudinių, fotografijų, dailės kūrinių ekspozicijos. Muziejaus aplinką puošia įspūdingo dydžio ir formų surinktų lauko akmenų ir girnapusių kolekcija, žaliuoja paties A. Petrausko iš miško parnešti ir pasodinti medžiai bei krūmai, teikiantys atgaivą ir pavėsį lankytojams.
Uoginių kaimo Marijos Magdalenos koplyčia – įdomus medinės sakralinės architektūros pastatas su atviru prieangiu , su varpu virš įėjimo. Šioje koplytėlėje 1803 – 1807 m. mišias aukojo kunigas ir poetas Antanas Strazdas.
Didžiulis dailininkės Veronikos Šleivytės kūrybinis palikimas išsibarstęs po visą Lietuvą, tačiau pats svariausias sukauptas tėviškėje – Viktariškių kaime šimtamečių liepų pavėsyje prisiglaudusioje tėvų sodyboje, kurioje atkurta autentiška dailininkės šeimos buitis.

APLANKYKITE SKAPIŠKIO KRAŠTĄ

Pažintį su Skapiškio kraštu siūlome pradėti nuo Kerelių piliakalnio. Ankstyviausiojo kultūrinio sluoksnio radiniai byloja apie tai, kad dar I tūkstantmetyje prieš Kristų čia būta gyvenvietės, tačiau VI a. kilęs gaisras ją sunaikino. 
1999 m. lankytojams duris atvėrė Chemijos ir cheminės technologijos instituto direktoriaus  Lietuvos mokslų akademijos akademiko profesoriaus Juozo Matulio muziejus, įkurtas jo tėviškėje Naivių kaime. 
Siūlome trumpam stabtelėti prie Tatkonių kaimo kapinaičių, kur 2000 m. buvo atidengtas paminklinis akmuo su trijų žymių Kupiškio krašto žmonių, trijų akademikų – Juozo Matulio, Prano Mažylio ir Antano Purėno vardais. Pirmasis – fizikas, chemikas, antrasis – nusipelnęs Lietuvos gydytojas, trečiasis – organinės chemijos mokslų įžymybė.
Netoli Skapiškio esančiame Dailiūnų kaime išvysite kuklų, tačiau bene vienintelį Lietuvoje tokios paskirties sakralinės architektūros paminklą — baroko stiliaus, trikampio plano Skapiškio blaivybės koplytėlę (atstatyta 1990 m.) – paminklą Motiejaus Valančiaus čia paskelbtam judėjimui. 
Skapiškio miestelio centre stovi jo puošmena – 1841 m. statyta varpinė, kurioje buvo penki vienas už kitą didesni, labai gražaus garso varpai. Antrojo pasaulinio karo metais varpinė buvo apgriauta, o varpai išvežti. Varpinė atstatyta 1989 m. Vėliau joje pakabintas vienas simbolinis varpas. 
Ekskursijos po Skapiškį metu Jūs aplankysite ir 1819 – 1826 m. dominikonų lėšomis pastatytą, turinčią klasicistinių bruožų Šv. Hiacinto (Jackaus) bažnyčią, kurią 1858 m. konsekravo vyskupas Motiejus Valančius.
1787 m. Skapiškio miestelyje prie didelės kūdros ir tekančio upelio buvo pastatytas paminklas pirmosioms katalikų misijoms atminti. Paminklas restauruotas 1990 m.
Švedukalnis – Totorių kaimo lygumose, netoli Mituvos ežero, iškilęs kalnelis. Ten, kaip byloja užrašas ant paminklo, „ilsisi 220 karių iš suomių šaulių bataliono, šiltinės epidemijos aukos, 1855 m. atidavę savo sielas Dievui“. Suomiai tada tarnavo carinės Rusijos kariuomenėje ir buvo pasiųsti saugoti „vakarinių žemių“.
Laukminiškių kaime Jūs galite aplankyti aktorės Unės Babickaitės tėvų namus. 1999 m. šalia sodybos buvo atidengtas architekto Ž. Simonaičio sukurtas paminklinis akmuo knygnešiui K. Gabriūnui.
Norinčius pasigrožėti mūsų krašto gamta kviečiame pakeliauti Notygalės pelkės (1997 m. paskelbta telmologiniu draustiniu) keleliais: pamatyti partizanų žemines, aplankyti bent keletą iš 12 ežerų, iš kurių didžiausias, gražiausias bei lankomiausias – Notygalės ežeras.

Gerų kelionės įspūdžių.