PATVIRTINTA
Kupiškio rajono savivaldybės
tarybos 2005 m. gruodžio 1   d.
sprendimu Nr.TS-260

KUPIŠKIO RAJONO SAVIVALDYBĖS MOKYKLŲ TINKLO PERTVARKOS IKI 2012 METŲ BENDRASIS PLANAS

1. ĮVADAS

Lietuvoje vyksta spartūs mokyklų tinklo pertvarkos pokyčiai. Juos sąlygoja valstybės keliami reikalavimai švietimui, siekimas įgyvendinti socialinį teisingumą, lygias galimybes, prieinamumą, veiksmingumą, racionalų išteklių panaudojimą, darnumą, atsakingą valdymą ir aukštą kokybę. Vykstantys spartūs socialiniai, ekonominiai, kultūriniai, demografiniai ir kiti pokyčiai visuomenėje verčia nuolat atnaujinti švietimo sistemą ir padaryti ją šiuolaikišką, kad būtų sudarytos sąlygos parengti išsilavinusius žmones.
Rengti Mokyklų tinklo pertvarkos 2005–2012 metais programą įpareigoja ir norminiai dokumentai. Galimus ugdymo programų vykdytojus, švietimo paslaugų teikėjų tinklą, pagalbą mokytojui, mokiniui ir mokyklai reglamentuoja Lietuvos Respublikos švietimo įstatymas. 2004 m. birželio 14 d. Lietuvos Respublikos Vyriausybės nutarime Nr. 745 „Dėl mokyklų, vykdančių formaliojo švietimo programas, tinklo kūrimo taisyklių patvirtinimo“ numatyta, kad savivaldybės parengtų savivaldybių mokyklų tinklo pertvarkos 2005-2012 metų  bendruosius planus, o nutarimu Nr. 746 patvirtintas Kriterijų dėl bendrojo lavinimo, specialiojo ugdymo, profesinio mokymo mokyklų, pagalbą mokiniui, mokytojui ir mokyklai teikiančių įstaigų steigimo, reorganizavimo, likvidavimo ir pertvarkymo sąrašas. Taip pat Seimo patvirtintos Valstybinės švietimo strategijos 2003–2012 metų nuostatos bei šios strategijos įgyvendinimo programa reikalauja sukurti efektyvumo, prieinamumo ir kokybės reikalavimus atitinkantį mokyklų tinklą, modernizuoti ugdymą, teikti kryptingą pagalbą.
Vadovaudamasi teisės aktais, reglamentuojančiais mokyklų tinklo formavimą, bei atsižvelgdama į Savivaldybės poreikius bei galimybes, Kupiškio rajono savivaldybė nuolat vykdė mokyklų tinklo kaitą. Tolesnę rajono mokyklų tinklo pertvarką lemia šie veiksniai: socialinė-ekonominė infrastruktūra, demografinė situacija, geografinis įstaigų išsidėstymas ir valstybės švietimo politika.
Mokyklų tinklo pertvarkos bendrojo plano paskirtis, kaip ir numatyta  Valstybinės švietimo strategijos 2005-2012 metų gairėse, — sukurti efektyvumo, prieinamumo ir kokybės reikalavimus atitinkantį mokyklų tinklą Savivaldybėje, pakankamai turėti pradinio, pagrindinio, vidurinio bei neformaliojo švietimo programų teikėjų, sudaryti sąlygas visiems vietos bendruomenės nariams ugdytis bei užtikrinti jų teisę įgyti išsilavinimą pagal nustatytus valstybės išsilavinimo standartus.

2. RAJONO ŠVIETIMO TIKROSIOS BŪKLĖS ANALIZĖ IR PROGNOZĖS

2.1. Demografinio, ekonominio, socialinio, kultūrinio ir švietimo poreikių tenkinimo kontekstas

2.1.1. Demografinis kontekstas

2005 m. sausio 1 d. Lietuvos statistikos departamento duomenimis rajone gyveno 23 901  gyventojas. Per pastaruosius ketverius metus (nuo gyventojų surašymo datos 2001 m.) gyventojų skaičius rajone sumažėjo 721 (3 proc.): nuo 24 622 iki 23901, t.y. 608 natūralus gyventojų sumažėjimas, o migracijos saldo — 113 gyventojų.
1991 m. gimė 393 vaikai, o 2004 m. — 196 vaikai, t.y. per 13 metų gimstamumas sumažėjo 50 proc. Vidutiniškai per metus gimė po 15 vaikų mažiau.
Rajono gyventojų skaičiaus mažėjimą lėmė išvykimas ir natūralaus gyventojų prieaugio mažėjimas.
Rajono plotas – 1080 kv.km. Vidutinis gyventojų tankumas 2005 m. sausio 1 d. buvo 22,1 žmogaus 1 kv.km, o tuo tarpu vidutinis gyventojų tankumas šalyje – 52,5 žmogaus 1 kv.km.
Gyventojų iki 15 metų amžiaus Kupiškio rajone – 4718 (2001 m. – 5067, 2002 m. – 5337, 2003 m. – 5122). Mokyklinio amžiaus vaikų skaičiaus dalis palyginti su bendru gyventojų skaičiumi sumažėjo lyginant 2001-2003 m. nuo 25,4 proc. iki 23,1 proc.
Per pastaruosius 5 metus (2000-2004 m.) sumažėjo 158 mokyklinio amžiaus mokiniai (4 proc.).

2.1.2. Ekonominės ir socialinės būklės kontekstas

2004 metais rajone buvo  4718 (19,7 proc.) nedarbingo amžiaus gyventojų (0-15 m.). Darbingo amžiaus gyventojų -13378 (56 proc.), pensinio amžiaus gyventojų — 5805  (24,3 proc.). 2003 m. vidutinis metinis nedarbo lygis – 7,7 proc., 2004 m. – 5,1 proc. 2005 m. sausio 1 d. rajono darbo biržoje buvo užregistruoti 656 bedarbiai, iš jų 19 su aukštuoju, 117 — su aukštesniuoju, 337 – su viduriniu, 153 – su pagrindiniu ir 30 su pradiniu išsilavinimu.
Socialinės rizikos šeimų ir jose augančių vaikų skaičius per pastaruosius 5 metus didėja: 1999 m. buvo 141 šeima, jose augo 332 vaikai, 2000 m. – 135 šeimos (313 vaikų), 2001 m. – 141 šeima (335 vaikai), 2002 m. – 171 šeima (409 vaikai), 2003 m. – 193 šeimos (453 vaikai), 2004 m. – 208 šeimos (478 vaikai). 2005 m. sausio 1 d. duomenimis buvo 203 socialinės rizikos šeimos, jose auga 473 vaikai.
Nemokamai maitinamų mokinių skaičius per keletą metų nežymiai mažėjo: 2000 m. buvo maitinama 1654 (37 proc.) mokiniai, 2001 m. – 1635 (36,5 proc.), 2002 m. – 1554 (34,6 proc.), 2003 m. – 1564 (36,1 proc.), 2004 m. — 1260 (30,4 proc.), 2005 m. sausio 1 d. — 1282 (30,9 proc.), 2005 m. lapkričio 1 d. — 1017 (25,9 proc.).

2.1.3. Kultūrinės būklės kontekstas

Rajono gyventojų tautinė sudėtis (gyventojų surašymo duomenimis) yra tokia:  lietuvių — 23965 (97,3 proc.), lenkų — 64 (0,3 proc.), rusų — 430 (1,7 proc.), baltarusių – 38 (0,2 proc.), ukrainiečių — 49 (0,2 proc.), kitų tautybių — 82 (0,33 proc.). Tačiau mokytis tautinių mažumų kalbomis nėra poreikio.
Gyventojų struktūra pagal įgytą aukščiausią išsilavinimą yra vienas pagrindinių kultūros rodiklių. 2001 m. surašymo duomenimis tik 7,3 proc. savivaldybės gyventojų (10 m. ir vyresni) turi aukštąjį išsilavinimą (šalyje — 12,6 proc.), aukštesnįjį išsilavinimą  — 19,1 proc. (šalyje — 19,3 proc.), vidurinį – 22 proc. (šalyje — 27 proc.), pagrindinį – 19 proc. (šalyje -15 proc.), pradinį – 28 proc. (šalyje — 21 proc.), neturi pradinio – 4 proc. (šalyje — 4 proc.), raštingi (nelankė mokyklos) – 0,6 proc. (šalyje — 0,5 proc.), neraštingi – 0,5 proc. (šalyje — 0,3 proc.), nenurodė – 0,2 proc.

2.1.4. Ugdymosi poreikių tenkinimo būklės kontekstas

Rajone kasmet mažėjant mokyklinio amžiaus vaikų, keitėsi mokyklų skaičius ir dydis. Lyginant 1999-2000 m.m. ir 2005-2006 m.m. pradinių mokyklų sumažėjo nuo 10 iki 6 (iš jų 5 tapo skyriais). Pagrindinių mokyklų buvo 9, dabar yra 10. Šiuo laikotarpiu 1 pagrindinė mokykla buvo reorganizuota į pradinę, o 2 vidurinės mokyklos — į pagrindines.
2005-2006 m. m. rajone yra 4 ikimokyklinės įstaigos, 1 pradinė mokykla (5 skyriai), 10 pagrindinių (2 iš jų nepilnos), 3 vidurinės, 1 gimnazija, 2 papildomojo ugdymo (muzikos ir sporto mokyklos) įstaigos. Rajone yra vaikų globos namai ir technologijos ir verslo mokykla. Mokykloje nesudarytos galimybės vidurinio ugdymo pakopoje pasirinkti technologinio profilio programų. Suaugusiųjų  formalų švietimą vykdo Kupiškio Povilo Matulionio vidurinė mokykla. Rajone neišplėtotas suaugusiųjų bendrojo lavinimosi ir neformalaus švietimo programų tinklas. Nėra jaunimo mokyklos, nors dalis mokinių praradę mokymosi motyvaciją.
Dviem pamainomis dirbančių mokyklų rajone nėra. Ikimokyklinio ir pradinio ugdymo poreikiai beveik tenkinami.
2005-2006 m.m. rajone mokosi 3978 mokiniai, iš jų 710 mokinių turi specialiųjų ugdymosi  poreikių, t.y. 17,83 proc. visos mokinių populiacijos. Specialiųjų poreikių vaikai (be tų, kurie turi tik kalbos ir kitų komunikacijos sutrikimų) sudaro 5,78 proc. bendro mokinių skaičiaus. Praėjusiais, t.y. 2004-2005 m.m., Kupiškio miesto ir rajono mokyklose buvo ugdomi 4025 mokiniai. 709 iš jų turėjo specialiųjų ugdymosi poreikių. Specialiųjų poreikių vaikai sudarė 17,6 proc. visos moksleivių populiacijos. Vaikų, kurie turėjo ne tik kalbos, bet ir kitų rūšių sutrikimų (intelekto, specifinių pažinimo, emocijų ir elgesio bei kt.), rajone buvo 223 — 5,5 proc. visų mokinių. Be specialiųjų poreikių mokinių, dar yra nemaža grupė mokinių, turinčių mokymosi sunkumų, kuriems taip pat turi būti teikiama specialioji pedagoginė pagalba. Dalyje rajono mokyklų iki šiol nėra įsteigti  spec.pedagogų, logopedų etatai, todėl tose mokyklose (Alizavos vidurinėje, Palėvenėlės, Rudilių Jono Laužiko, Noriūnų Jono Černiaus pagrindinėse) specialioji pedagoginė pagalba neteikiama. Dėl šių priežasčių rajono mokyklose palikta kartoti kurso 43 mokiniai.
 Siekiant gerinti specialiųjų poreikių vaikų ugdymo kokybę bei sutrikimų identifikavimą,  2004 m. rugsėjo mėn. rajone įkurta ir savo veiklą plėtoja Kupiškio rajono pedagoginė psichologinė tarnyba. Tarnybos specialistai ne tik atlieka kompleksinį vaikų specialiųjų ugdymosi poreikių vertinimą, bet vyksta į mokyklas, konsultuoja pedagogus, tėvus, rengia paskaitas spec. poreikių vaikų ugdymo klausimais. Numatytomis valandomis Pedagoginėje psichologinėje tarnyboje  mokytojai ir tėvai gali individualiai konsultuotis programų specialiųjų poreikių vaikams rengimo, ugdymo formų, būdų parinkimo ir kt. klausimais. Psichologas konsultuoja elgesio ir kt. problemų turinčius mokinius. 
 Nuo 2005 m. rugsėjo Pedagoginėje psichologinėje tarnyboje vienu etatu dirba logopedas, teikiantis  specialiąją pedagoginę (logopedinę) pagalbą 60-čiai ugdymo įstaigų nelankančių ikimokyklinio amžiaus bei kaimo mokyklų, kuriose nėra logopedų etatų, mokinių.
 Kupiškyje yra tik viena ugdymo įstaiga, kurioje raidos sutrikimų turintys vaikai ugdomi ne  dalinės integracijos forma. Tai vaikų ir jaunimo ugdymo centras „Varpelis“. Šioje įstaigoje veikia  viena specialioji grupė ikimokyklinio amžiaus vaikams (ją lanko 7 vaikai) ir dvi lavinamosios klasės vidutinio ir žymaus protinio atsilikimo mokiniams (jas lanko 18 mokinių).
 Rajono mokyklose vis dar nepakanka specialistų (logopedų, specialiųjų pedagogų, psichologų), kurie teiktų specialiąją pedagoginę, psichologinę pagalbą specialiųjų poreikių bei psichologinių problemų turintiems mokiniams, etatų. Šiuo metu mokyklose yra įsteigti 3 psichologų, 4,25 logopedų, 3,5 specialiųjų pedagogų,  10,75 socialinių pedagogų, 0,5 mokytojo padėjėjo etatų.  Dvi rajono mokyklos neturi nė vieno iš išvardytų specialistų etatų. Visiškai suformuota specialiojo ugdymo komisija, kurioje yra logopedas, psichologas, specialusis pedagogas, dirba tik Kupiškio Lauryno Stuokos-Gucevičiaus gimnazijoje.
 Siekiant kuo geriau tenkinti specialiuosius ugdymo(si) poreikius, reikėtų įsteigti dar po 0,5 logopedo etato miesto vaikų darželiuose ir 0,5 logopedo etato Subačiaus lopšelyje – darželyje, nes jame šiuo metu tokio etato nėra. Neištaisyti kalbos ir kitos komunikacijos sutrikimai ikimokykliniame amžiuje  sąlygoja ugdymo(si) sunkumus mokykloje. Daugėjant mokinių, turinčių psichologinių, mokymosi motyvacijos, asmenybės problemų, naudinga būtų steigti psichologų etatus. Deja, trūksta ne tik etatų, bet ir kvalifikuotų psichologų.
Šiuo metu mokyklose susiduriama su mokinių elgesio, bendravimo problemomis. Jas iš dalies padeda spręsti mokyklose dirbantys socialiniai pedagogai. Šiuo metu mokyklose dirba 10 socialinių pedagogų. 
 Socialinių pedagogų etatų įsteigimas mokyklose (šiuo metu socialinių pedagogų etatų neturi tik dvi mokyklos) palengvino socialinių problemų sprendimą švietimo įstaigose.
 Gebėjimas tinkamai ugdyti specialiųjų poreikių turinčius mokinius  labai priklauso nuo paties mokytojo požiūrio į šiuos vaikus, jo profesinio pasirengimo, meistriškumo, todėl svarbus dėmesys turi būti skiriamas mokytojų kvalifikacijos specialiojo ugdymo srityje kėlimui.

2.2. Mokinių skaičiaus kaita ir prognozės

Mokyklų skaičiaus kaitai, jų įgyvendinamoms programoms tiesioginės įtakos turi mokinių skaičius.
Rajono pavaldumo mokyklose mokinių skaičius, palyginus 1999-2000 m.m. (4280 mokinių) ir 2004-2005 m.m. (25 mokiniai), sumažėjo 255 mokiniais  (6 proc). Žymiai mažėja mokinių 1-4 klasėse. Per pastaruosius penkerius mokslo metus sumažėjo 606 mokiniais (34 proc.) (žiūrėti 3 lentelę).
Pagal pastarųjų penkerių metų Civilinės būklės aktų įrašų tarnybos ir mokyklų pateiktus duomenis apie gimusius vaikus, kasmet vidutiniškai Kupiškio mieste gimsta 70 vaikų. Kupiškio miesto pradinėse klasėse 2007-2008 m.m. turėsime apie 280 mokinių.
 Nors per pastaruosius penkerius metus mokinių skaičius 5-12 klasėse padidėjo 312 (1999-2000 m.m. mokėsi 2519 mokinių, 2004-2005 m.m. – 2870 mokinių), tačiau mokyklos planuoja, kad 2007-2008 m.m. 5-12 klasėse mokysis 2795 mokiniai, t.y. 75 (2,62 proc.) mažiau, negu 2004-2005 m.m.
 Iš 2001-2002 m.m. rajono dieninėse bendrojo lavinimo mokyklose 10 klasėje besimokiusiųjų  šiose mokyklose 11 klasėje tęsė mokymąsi 75,9 proc. dešimtokų (šalies vidurkis – 75,9 proc.) ir Kupiškio technologijos ir verslo mokykloje – 20,43 proc. mokinių.
 2002-2003 m.m. – 70,1 proc. dešimtokų (šalies vidurkis – 75,9 proc.) ir Kupiškio technologijos ir verslo mokykloje – 25,3 proc.
 2003-2004 m.m. – 71,8 proc. dešimtokų (šalies vidurkis – 75,8 proc.), Kupiškio technologijos ir verslo mokykloje – 25,1 proc.
2004-2005 m.m. – 68,2 proc. dešimtokų, Kupiškio technologijos ir verslo mokykloje – 29,6 proc.
 2005-2006 m.m. 11 kl. mokosi 249 (65,2 proc. dešimtokų) ir Kupiškio technologijos ir verslo mokykloje – 26,2 proc. rajono 10 kl. mokinių. Jeigu šis rodiklis rajone nemažės, tai 2008-2009 m.m. 11 kl. mokysis apie 258 moksleiviai, o 2012-2013 m.m. – 182 mokiniai. Kupiškio technologijos ir verslo mokykloje besimokančių 11 klasėje mokinių skaičius kasmet didėja.

2.3. Ugdymo kokybė

Ugdymo kokybė vertinama atsižvelgiant į mokyklų pateiktus 3 paskutinių mokslo metų mokymosi pasiekimus, mokymosi sėkmingumą, ugdymo diferencijavimą ir individualizavimą, lankomumą ir kt.

2.3.1. Mokymosi pasiekimai

Rajono mokyklose pagrindinį išsilavinimą vidutiniškai įgyja 94,8 proc. (pvz. šalies vidurkis – 92,8 proc.) išklausiusiųjų 10 klasės programą; vidurinį išsilavinimą — vidutiniškai 96,2 proc. išklausiusiųjų 12 klasės programą. Mokiniai vidutiniškai išlaiko 82,7 proc. (pvz. šalies – 95,8 proc., Pasvalio – 93,9 proc.) valstybinių egzaminų nuo laikytų valstybinių egzaminų skaičiaus. Vidutiniškai 41,67 proc. egzaminus nuo išlaikytų valstybinių egzaminų skaičiaus išlaiko ,,puikiai”, ,,labai gerai”, ,,gerai”. Mokiniai prasčiau išlaikydami valstybinius egzaminus, negali sėkmingai konkuruoti su kitų savivaldybių mokiniais stodami į aukštąsias mokyklas.

2.3.2. Mokymosi sėkmingumas

Rajono mokyklose į aukštesnę klasę su nepatenkinamu pažymiu(-iais) perkeliama vidutiniškai 2,8 proc. mokinių nuo bendro mokinių  skaičiaus. Pagal ugdymo koncentrus į aukštesnę klasę su nepatenkinamu pažymiu(-iais) dalis nuo bendro mokinių skaičiaus vidutiniškai perkeliama: 5-8  – 1,3 proc., 9-10 – 3,7 proc., 11 – 2,1 proc.
 Kurso kartoti paliekama vidutiniškai 1,1 proc. mokinių nuo bendro mokinių skaičiaus. Pagal ugdymo koncentrus kurso kartoti vidutiniškai paliekama mokinių nuo bendro mokinių skaičiaus: 1-4 klasių – 1,5 proc, 5-8 klasių – 1,1 proc., 9-10 klasių – 1,01 proc., 11 klasių – 0,2 proc.
 Akivaizdu, kad antramečiavimas padidina iškritimo iš mokyklos tikimybę, be to, antramečiavimas reikalauja iš mokyklų papildomų lėšų. Tinkamas ugdymo diferencijavimas ir individualizavimas sudaro prielaidas sumažinti antramečiavimo mastą.

2.3.3. Mokymo diferencijavimas ir individualizavimas

Vidutiniškai 1 mokiniui ugdymui diferencijuoti ir individualizuoti mokyklose skiriama  0,12 valandos per savaitę, 1 specialiųjų poreikių mokiniui vidutiniškai tenka  0,31 valandos per savaitę  pedagoginės ir specialiosios pedagoginės pagalbos. Negaudami tinkamos individualios ir specialiosios pagalbos, moksleiviai praranda mokymosi motyvaciją, pradeda nelankyti pamokų, prastėja mokymosi rezultatai.

2.3.4. Lankomumas

Lankomumas taip pat turi įtakos mokymosi rezultatams. Vidutiniškai vienas mokinys per metus praleidžia 54 pamokas, iš jų dėl ligos — 38,1 pamokos. Pagal ugdymo koncentrus vidutiniškai vienas mokinys dėl ligos praleidžia pamokų: 1-4 klasių – 27,7, 5-8 klasių  — 38,9,  9-10 klasių — 49,8,  11-12 klasių  — 28,8. Dėl kitų priežasčių vidutiniškai vienas mokinys per metus praleidžia 15,9 pamokos: 1-4 klasių – 6,7,  5-8 klasių – 14,9,  9-10 klasių – 34,5,  11-12 klasių – 31,6 pamokos. Vidutinis rajono mokyklų trejų metų sveikatos indeksas – 25,1 (žiūrėti 7 lentelę).

2.3.5. Papildomasis ugdymas

Papildomojo ugdymo organizavimas bendrojo lavinimo mokyklose rodo, kiek dėmesio yra skiriama mokinių užimtumui ir socializacijai. Rajono mokyklose būrelius lanko 91,4 proc. mokinių. Vidutiniškai vienoje rajono mokykloje veikia 9 rūšių būreliai ir vienam mokiniui vidutiniškai  tenka 0,23 būrelio valandos (žiūrėti 8 lentelę). Rajono moksleiviai savo poreikius gali tenkinti Kupiškio muzikos mokykloje ir šios mokyklos dailės skyriuje bei Kupiškio sporto mokykloje siūlomose muzikinio, dailės ir sportinio lavinimo užsiėmimuose. Jaučiama maža techniškųjų būrelių pasiūla. Labai mažai papildomojo ugdymo paslaugų gauna mokyklų skyriuose besimokantys mokiniai.

2.4. Mokyklų pastatų būklė bei kabinetų ir patalpų atitiktis mokyklos tipui

Tinkama mokyklų pastatų ir patalpų būklė yra svarbus ugdymo sąlygų ir kokybės veiksnys.
Kupiškio rajono savivaldybės taryba mokyklų renovacijai skiria itin didelį dėmesį.
2000-2005 metais iš 22-jų ugdymo įstaigų dalinė renovacija buvo atlikta 5 švietimo įstaigose (23 proc. visų Savivaldybei priklausančių švietimo įstaigų). Tačiau tai dar nepakankamas lygis, kad būtų sudarytos geros ir saugios darbo sąlygos mokiniams bei mokytojams. Beveik visose renovuotose mokyklose reikėtų atlikti vienos ar kitos pastato dalies ar sistemos paprastą ar kapitalinį remontą.
Pastatų remontui ir patalpų atitikčiai mokyklos tipui pagerinti orientacinis lėšų poreikis 2006-2012 metais yra daugiau kaip 49 mln.litų. Iš jų pastatų ir komunikacijų renovacijai – 19,6 mln. litų, mokyklų sanitarinių – higieninių sąlygų gerinimui – 1,29 mln.litų, klasių, kabinetų ir laboratorijų atnaujinimui – 2,02 mln. litų, sporto bazės modernizavimui, išplėtojimui – 12,9 mln. Litų, mokyklų patalpų pritaikymui specialiųjų poreikių mokiniams (ypač integruoti  turintiems didelių ir labai didelių specialiųjų ugdymosi poreikių) – 13,23 mln. litų (žiūrėti 9 lentelę).

2.5. Mokyklų tinklo efektyvumas

Mokyklų tinklo efektyvumas yra susijęs su mokyklų dydžiais, mokyklų patalpų užpildymu, tuščiomis mokymosi vietomis, klasių komplektų dydžiais, vidutinėmis vieno mokinio ugdymo išlaidomis.
2005-2006 m.m. rajone veikė šios bendrąjį lavinimą vykdančios mokyklos: 5 mokyklų skyriai, vykdantys pradinio ugdymo programas, 1 pradinė mokykla, 10 pagrindinių mokyklų, 3 vidurinės, viena gimnazija. Mažiausiame skyriuje (Naivių Juozo Matulio) mokosi 7, mažiausioje Juodpėnų pagrindinėje mokykloje – 47, Skapiškio vidurinėje – 282 mokiniai. Didžiausioje pradinėje mokykloje – 280, Noriūnų Jono Černiaus pagrindinėje – 193, Kupiškio Povilo Matulionio vidurinėje – 963, gimnazijoje – 932 mokiniai.
2004-2005 m.m.  rajono mokyklose skaičiuojant pagal moksleivio krepšelio metodiką buvo 49 tuščios mokymosi vietos.
2004-2005 m.m. vidutinis miesto mokyklos klasės komplekto mokinių skaičius – 24,3, kaimo – 11,8.
Klasių – komplektų užpildomumas
 

Kupiškio rajono savivaldybėje vienam mokiniui išlaikyti 2002 metais vidutiniškai išleista 2579 litai, 2003 metais – 2656 litai, 2004 metais – 2756 litai.
Skaičiuojant pagal projektinį pajėgumą rajone nėra perpildytų mokyklų. Trijų mokyklų užpildymas nuo  93,8 iki 100 proc., dvi mokyklos užpildytos nuo 73,20 iki 80 proc., dešimt mokyklų – nuo 52 iki 68 proc. ir 6 mokyklos (4 skyriai ir 2 pagrindinės mokyklos)- užpildytos nuo 6,82 iki 45,8 proc. Mokyklose, kuriose patalpų užpildomumas nesiekia 75 proc. neracionaliai naudojamos ūkio lėšos.

2.6. Mokytojai

Švietimo sistemos gebėjimą padėti vaikams ir jaunuoliams pasirengti ateityje gyventi prisitaikant prie sparčios socialinės, ekonominės ir kultūrinės kaitos lemia mokytojų pajėgumas suvokti visuomenės poreikius ir su išsilavinimu siejamus lūkesčius. Todėl viena svarbiausių švietimo kokybės sąlygų yra mokytojų dalykinė ir profesinė kompetencija.

2.6.1. Specialistai

2004-2005 m.m. ugdymą rajone vykdė 397 pedagogai: 352 (88,66 proc.) turėjo aukštąjį, 37 (9,32 proc.) — aukštesnįjį ir 8 (2,27 proc.) — vidurinį išsilavinimą. 2005-2006 m.m. rajono ugdymo įstaigose dirba 9 pedagogai su viduriniu išsilavinimu (2 iš jų nesimoko), kiti iki 2007 m. rugsėjo 1 d. turėtų įgyti reikiamą išsilavinimą. 2005-2006 m.m. rajono ugdymo įstaigose, neturintys pedagogo kvalifikacijos, dirba 10 pedagogų (5 iš jų neakivaizdiniu būdu siekia įgyti pedagogo kvalifikaciją iki 2007 m. rugsėjo 1 d.), 5 mokytojai nesimoko.
Rajono savivaldybė iš dalies kompensuoja persikvalifikuojantiems mokytojams mokymo išlaidas – 2004 m. ir 2005 m. skyrė po 6650 Lt. Persikvalifikuojančius mokytojus remia Lietuvos Respublikos švietimo ir mokslo ministerija: 2004 m. – 14 rajono mokytojų, 2005 m. – 6 mokytojus.

2.6.2. Kvalifikacija

Aukšta mokytojų kvalifikacija – vienas svarbiausių ugdymo kokybės veiksnių. Rajono bendrojo lavinimo mokykloms vadovauja 34 mokyklos vadovai. Visi turi aukštąjį universitetinį išsilavinimą, 2 iš jų yra baigę edukologijos magistrantūros studijas. 30 vadovų suteiktos vadybinės kategorijos: 3  (8,82 proc.) turi antrąją  vadybos kategoriją, 27 (79,41 proc.)- pirmąją. Vadovų kaita ugdymo įstaigose yra maža, dauguma jų turi nemažą vadybinio darbo patirtį.
Mokytojų atestacijos rezultatai 2005 m. sausio 2 d.: 3 (0,5 proc.) mokytojai ekspertai, 62 (10,5 proc.) mokytojai metodininkai, 306 (51,60 proc.) vyresnieji mokytojai, 47 (7,92 proc.) mokytojai (mokytojai skaičiuoti tiek kartų, kiek mokomųjų dalykų dėstė). Mokomuosius dalykus dėstė 593 mokytojai, įgijusių atestacines kvalifikacines kategorijas – 418 (70,49 proc.) pedagogų.
2005-2006 m.m. 58 rajono bendrojo lavinimo  mokytojai siekia įgyti aukštąjį išsilavinimą arba pedagogo kvalifikaciją, arba persikvalifikuoti.
Mokytojas privalo kasmet kelti kvalifikaciją. Mokinio krepšelyje lėšos skiriamos 5 dienų kvalifikacijos kėlimui.
Rajono savivaldybės administracijos Kultūros ir švietimo skyrius tiria mokytojų kvalifikacijos kėlimo poreikius, ieško laikmetį atitinkančių programų, kviečiasi kvalifikuotus lektorius ir organizuoja rajone seminarus mokytojams švietimo politikos, vadybos, pedagoginėms psichologinėms žinioms gilinti, naujiems mokymo metodams įsisavinti. Kvalifikacijos kėlimo renginius organizuoja ir pačios ugdymo įstaigos. Dalykinėms žinioms gilinti mokytojai vyksta į aukštąsias mokyklas bei kitas šalies pedagogų kvalifikacijos kėlimo institucijas (žiūrėti. 10 lentelę).
Rajono savivaldybės administracijos Kultūros ir švietimo skyrius skatina pedagogus persikvalifikuoti ir taip pagerinti ugdymo kokybę, tenkinti mokyklų bendruomenių poreikius.
 Kupiškio rajone neįkurtas pedagogų švietimo centras, todėl rajono pedagogai naudojasi kaimyninių rajonų švietimo centrų (Panevėžio, Biržų, Pasvalio) paslaugomis.

2.6.3. Mokinių ir mokytojų santykis

Mokytojų ir mokinių skaičiaus santykis yra vienas rodiklių, kurį didinant mažinamos išlaidos darbo užmokesčiui. Mažas mokinių ir mokytojų santykis rodo, kad klasės yra mažos.
2004-2005 m. m. rajono mokyklose vienam mokytojo etatui vidutiniškai teko  10,6 mokinio: miesto mokyklose — 14,0; kaimo mokyklose — 7,48. Lyginant duomenis pagal mokyklų tipus duomenys tokie: gimnazijoje – 11,6 mokinio, vidurinėse mokyklose – 11,5 mokinio, pagrindinėse – 8,6 mokinio, pradinėse – 11,5 mokinio (Kupiškio Kupos pradinėje mokykloje – 13,9).
2005-2006 m.m. rajono bendrojo lavinimo ugdymo įstaigose mokosi 3978 mokiniai (sumažėjo 221 mokiniu), todėl mokytojų ir mokinių santykis pasikeitė (žiūrėti 10 lentelę).

2.6.4. Mokytojai pensininkai

 2005-2006 m.m. rajono mokyklose dirba 26 mokytojai pensininkai (2 iš jų — mokyklų vadovai).
Pagal dėstomus dalykus mokytojų pensininkų skaičius pasiskirsto taip: pradinis ugdymas – 3, lietuvių kalba – 5, rusų kalba – 1, anglų kalba – 1, muzika – 1, kūno kultūra – 2, tikyba – 2, technologijos – 2, geografija – 1, matematika – 1, fizika – 2, biologija – 2, chemija – 1, bendrabučio auklėtoja – 1, bibliotekininkas – 1.
12 mokytojų pensininkų dirba nepilnu krūviu. Pertvarkant mokyklų tinklą, reorganizuojant mokyklas, mažėjant rajone moksleivių skaičiui – rajono mokyklų vadovai turi sąlygas sumažinti mokytojų pensininkų skaičių, ypač senyvo amžiaus, arba visai jų paslaugų atsisakyti.
Iki 2012 metų iš dabartinių dirbančių mokytojų pensinio amžiaus sulauks dar 37 pedagogai (3 iš jų — mokyklų vadovai): lietuvių kalbos – 3, rusų kalbos – 1, anglų kalbos – 1, prancūzų kalbos – 5, fizikos – 2, istorijos – 3, chemijos – 1, matematikos – 3, kūno kultūros – 2, biologijos – 3, tikybos – 1, muzikos – 1, geografijos – 2, pradinių klasių – 7, logopedai – 2.

2.7. Mokinių vežiojimas

2004-2005 m.m. bendras vežamų mokinių skaičius ir dalis nuo bendro mokinių skaičiaus bei pagal koncentrus – 1407 (35 proc.). Iš jų 1-8 klasių mokinių – 881 (32,3 proc.), 9-12 ir giomnazijos 1-4 klasių – 526 (40,6 proc.).
Mokinių vežimo rūšys (būdai) ir vežamų mokinių  skaičius ir dalis pagal atskiras mokinių vežimo rūšis (būdus): maršrutiniu transportu — 843 (21 proc.), privačiu – 26 (0,6 proc.), mokykliniu – 291 (7,2 proc.), geltonaisiais autobusais – 177 (4,4 proc.), kiti – 70 (1,7 proc.).
Lėšos, skiriamos mokiniams vežti, – 56413 Lt per mėnesį.
Vidutinė vieno mokinio vežimo kaina – 40 Lt per mėnesį.
Nelaimingų atsitikimų mokinių  kelionės į mokyklą ir iš mokyklos metu  nebuvo.
Visi mokiniai, gyvenantys toliau kaip 3 km nuo mokyklos, yra pavežami.
Kai kurių rajono mokyklų autobusai pasenę, netinkantys mokinių vežimui, o Šepetos Almos Adamkienės pagrindinė mokykla ir Kupiškio Kupos pradinė mokykla iki šiol neturi autobusų mokinių vežimui.

3. ESAMOS ŠVIETIMO BŪKLĖS PRIVALUMAI IR TRŪKUMAI

Privalumai

Iš esmės įgyvendinta 1995 metais suplanuota Savivaldybės mokyklų tinklo pertvarka: 

• dvi  vidurinės mokyklos (Alizavos ir Šimonių) dėl nepakankamo mokinių skaičiaus ir profilinio mokymo kriterijų neatitikimo buvo reorganizuotos į pagrindines;
• trys mažakomplektės pradinės mokyklos (Puponių, Paketurių ir Vaduvų) buvo uždarytos;
  vyksta Kupiškio miesto vidurinių mokyklų reorganizavimas;
• visi, tarp jų ir reorganizuotų mokyklų, mokiniai, gyvenantys toliau kaip 3 kilometrai, pavežami į mokyklą ir iš mokyklos;
• mokytojai, dėl mokyklos tinklo pertvarkos netekę darbo, įdarbinami kitose mokyklose;
• reorganizuotų mokyklų mokiniai  tęsia mokymąsi didesnėse, geriau mokymo priemonėmis aprūpintose mokyklose, kuriose daugiau privalomų dalykų  pamokų veda mokytojai specialistai;
• mažakomplekčių pradinių mokyklų reorganizavimas į bazinių mokyklų skyrius sudarė  prielaidas geriau spręsti mokinių maitinimo, ugdymo kokybės užtikrinimo klausimus, sėkmingiau vykdyti  ugdymo priežiūrą, racionaliau panaudoti mokinio krepšelio lėšas.

Pozityvus Kupiškio rajono savivaldybės tarybos dėmesys ugdymo įstaigų materialinių išteklių  turtinimui:

• pastatytos naujos Rudilių Jono Laužiko ir Antašavos mokyklos;
• dalinai renovuotos Salamiesčio, Alizavos pagrindinės mokyklos ir Skapiškio vidurinė mokykla;
• dalis mokyklų Savivaldybės lėšomis įsigijo transporto priemones mokiniams vežti;
• skirta papildomai lėšų mokymo priemonėms ir vadovėliams įsigiti;
• kasmet Savivaldybė skiria lėšų pedagogų persikvalifikavimui;
• 1995 m. įvykdžius kaimo kultūros įstaigų ir mokyklų integraciją, sutaupytos lėšos buvo panaudotos kaimo mokyklų katilinių rekonstrukcijai;
• MTP programoje sėkmingai dalyvauja  rajono bendrojo lavinimo mokyklos;
• tenkinami priešmokyklinio, pagrindinio ir vidurinio ugdymo poreikiai;
• rajone nėra mokinių iki 16 metų amžiaus, nelankančių mokyklos;
• rajone sudarytos sąlygos papildomojo ugdymo veiklai. Geri mokinių ugdymo poreikiai šalies ir tarptautiniuose konkursuose;
• įkurta rajono pedagoginė psichologinė  tarnyba;
• įkurta ir išgryninama gimnazija Kupiškyje;
• veikia dvi papildomojo ugdymo įstaigos: muzikos mokykla su dailės skyriumi ir filialu Subačiuje, sporto mokykla. Šias įstaigas lanko ne tik mieste gyvenantys, bet ir kitų rajono vietovių mokiniai, kuriems važinėjimo išlaidos kompensuojamos;
• rajone veikia technologijos ir verslo mokykla.

Trūkumai

• nėra jaunimo mokyklos, nors dalis mokinių praradę mokymosi motyvaciją;
• neišplėtotas suaugusiųjų bendrojo lavinimosi ir neformalaus švietimo programų tinklas, suaugusiųjų vakarinės klasės veikia Kupiškio Povilo Matulionio vidurinėje mokykloje, kuri pagal numatytą reorganizaciją taps pagrindine mokykla;
• rajone esanti technologijos ir verslo mokykla iki šiol yra nepavaldi rajono savivaldybės tarybai;
  mokiniams nesudarytos galimybės vidurinio ugdymo pakopoje pasirinkti technologinio profilio programų;
• rajone sunku įdarbinti mokytojus, netekusius darbo dėl mokinių mažėjimo ir mokyklų reorganizacijos;
  Kupiškio rajone neįkurtas pedagogų švietimo centras;
• turimų specialiųjų pedagogų, logopedų etatų nepakanka specialiajai pedagoginei pagalbai mokiniams, kuriems jos reikia, teikti;
• trijuose bazinių mokyklų pradinio ugdymo skyriuose mokosi mažiau nei po 15 mokinių, Juodpėnų pagrindinėje mokykloje mokosi mažiau nei 50 mokinių;
• nepakankamas mokinių skaičius kai kuriose mokyklose nesudaro sąlygų efektyviam aplinkos ir mokinio krepšelio lėšų panaudojimui;
• kai kurių mokyklų autobusai pasenę, netinkantys mokinių vežimui, o Šepetos Almos Adamkienės pagrindinė ir Kupiškio Kupos pradinė mokyklos iki šiol neturi autobusų mokiniams vežti.

4. MOKYKLŲ TINKLO PERTVARKOS STRATEGINIS TIKSLAS, UŽDAVINIAI IR PAGRINDINIŲ REZULTATŲ RODIKLIAI

4.1. Strateginis tikslas ir uždaviniai

Savivaldybės mokyklų tinklo pertvarkos tikslas:

• Sudaryti prielaidas ir sąlygas aukštesnės kokybės švietimui bei efektyvesniam  išteklių paskirstymui.

Uždaviniai:

• sureguliuoti mokyklose ir klasėse mokinių skaičių, leidžiantį veiksmingiausiai įgyvendinti ugdymo tikslus;
• pagerinti mokyklų pedagoginio personalo kokybinę sudėtį;
• pagerinti mokyklų materialinius išteklius.

5. MOKYKLŲ TINKLO PERTVARKOS PRIORITETAI 2007 METAMS

Kupiškio rajono mokyklų tinklo pertvarkos prioritetai:

• kaimo pagrindinių ir vidurinių mokyklų stiprinimas,
• veiksmingesnis mokinio krepšelio ir aplinkos lėšų naudojimas.

6.MOKYKLŲ TINKLO PERTVARKOS PAGRINDINIŲ REZULTATŲ RODIKLIAI 2007 IR 2012 METAIS

Mokyklų tinklo pertvarkos strateginio tikslo, uždavinių įgyvendinimui matuoti nustatomi šie pagrindinių rezultatų rodikliai:

7. NUMATOMOS MOKYKLŲ TINKLO PERTVARKOS VERTINIMAS

I. DUOMENYS APIE PEDAGOGUS, KURIE MOKYKLŲ TINKLO PERTVARKOS EIGOJE GALI LIKTI BE DARBO

II. PEDAGOGŲ, KURIE GALI LIKTI BE DARBO, ĮDARBINIMO GALIMYBĖS

TRŪKSTAMŲ PEDAGOGINIŲ SPECIALYBIŲ SĄRAŠAS STEIGIANT NAUJAS DARBO VIETAS

PEDAGOGŲ PERKVALIFIKAVIMO PROGRAMA

Mokyklų reorganizavimo, vidaus struktūros pertvarkymo 2005-2012 metų planas (doc)   (pdf)

1 — 10 lentelės (doc)   (pdf)