Birželio 6 d baigėsi Europos žaliosios savaitės renginiai, pritraukę daugiau nei 4000 dalyvių. Baigiamojoje renginio sesijoje renginio dalyviai sutarė, kad Europos Žalioji savaitė, kuri padarė didžiulę įtaką ieškant, formuojant ir tvirtinant pasaulines žaliosios politiko kryptis — įvyks ir 2009 metais. Antroji didžioji renginio išvada — verslo atstovai ne tik sekė šios savaitės renginius, bet ranka rankoj dalyvavo politikos kūrime. Trečioji išvada — efektyvus išteklių panaudojimas ir iš mažesnio žaliavų kiekio gaunamas didesnis produktų ir paslaugų kiekis gali atnešti ilgalaikės naudos. Kitaip tariant, ateityje reikėtų ne gaminti daugiau, bet naudoti mažiau ir taupiau. Sakykime, Japonija naudoja 15 % mažiau resursų tokio pat produkcijos ir paslaugų kiekio pagaminimui negu Europos Sąjungoje.

Kitos išvados akcentuoja poreikį stabdyti beatodairišką vartojimą, skatina kuo daugiau atliekų paversti naujomis žaliavomis, gamintojui deleguojant atsakomybę už taršą ir atliekų panaudojimą. Suabejota ar BVP yra pats tinkamaisiais rodiklis skaičiuojant šalių pažangą, nes jis neskatina mažesnio vartojimo ir neatspindi tikrosios išsivystymo padėties. Kita svarbi išvada yra ta, kad dauguma vartotojų negauna pakankamai informacijos, kuri padėtų keisti jų elgseną. Renginio dalyviams nepavyko suformuluoti vieningos nuomonės dėl biodegalų ateities, nes niekas negalėjo prognozuoti, kiek ir kaip tai atsilieps maisto produktų gamybai. Pritarta, kad bioįvairovės klausimas yra tiesiogiai sietinas su etika ir žmonijos išlikimu. Pastebėta, kad anglies dvideginio mažinimo planai ir perspektyvos yra racionalios, bet tai dar nėra pakankamai ženklūs siekiai. Buvo pritarta, kad mokslinių pasiekimų plėtra ir aukštų technologijų taikymas bei tausus energetikos vartojimas yra pažangūs dalykai, tačiau visa tai paversti tikrove reikalingas darnios gamybos ir darnaus vartojimo veiklos planas. Kartu pažymėta, jog dar svarbiau už šį planą yra kita išvada – reikalinga žmogaus elgsenos ir mąstysenos kaita.

Įspūdingiausias išvadas pateikė Europos Parlamento narys Anders Wykmanas, teigęs, kad reikia pergalvoti visą Europos „žalinimo” proceso organizacinį mechanizmą, akcentuojant mokymąsi iš gamtos: Afriką paverčiant saulės energetikos šaltiniu, visame pasaulyje sustabdant miškų (kaip gamtos pokyčius stabilizuojančio veiksnio) kirtimą, iš naujo įvertinti verslo tikslus, akcentuojant ir visai žmonijai svarbius tikslus. Parlamentaras pripažino, kad mokslas darosi fragmentuotas, todėl visų problemų ir sprendimų organizavimui reikia visų intelekto. Jo nuomone, reikia susivokti visiems, kad gyvename gamtoje, o ne už jos ribų, todėl privalome panaudoti visą intelektą kaip su gamta susidraugauti.