Vandens turizmo plėtros strategija
|
Projektas iš dalies finansuojamas Europos Bendrijų iniciatyvos „Baltijos jūros regiono INTERREG IIIB Kaimynystės programa” |
|
INTERREG III A kaimynystės programos tarp Latvijos, Lietuvos ir Baltarusijos projektas Nr. SIV-094 „Sustainable water tourism development in Kupiskis (Lithuania) and Rezekne (Latvia) regions/ WATER–TOUR” |
KUPIŠKIO RAJONO (LIETUVA) IR REZEKNĖS RAJONO (LATVIJA) VANDENS TURIZMO PLĖTROS STRATEGIJA
Projektą vykdo: |
|
Rengėjas: |
|
Kupiškio rajono savivaldybės administracija |
Rēzeknes rajona padome |
Viešoji įstaiga ”KULTUR” |
(patvirtinta Kupiškio rajono savivaldybės tarybos 2008 m. kovo 27 d. sprendimu Nr. TS-50)
Santrauka
Ši strategija parengta vykdant projektą „Subalansuota vandens turizmo plėtra Kupiškio ir Rezeknės regionuose / WATER-TOUR” („Sustainable water tourism development in Kupiskis (Lithuania) and Rezekne (Latvia) regions/WATER-TOUR”; projekto numeris SIV-094). Strategijos užsakovas ir tiesioginis naudos gavėjas – Kupiškio rajono savivaldybės administracija, vykdytojas – viešoji įstaiga „KULTUR”.
Tai yra pirmasis Kupiškio rajono savivaldybės inicijuotas turizmo strateginio planavimo dokumentas, todėl jame vandens turizmo samprata apibrėžiama plačiai, siekiant atskleisti kuo daugiau rajono turizmo plėtros galimybių. Kupiškio rajonas tradiciškai nėra laikomas turistiniu, todėl pradiniame turizmo plėtros etape numatytos priemonės yra skirtos ne tiek turistų, kiek vietos gyventojų bei vienadienių lankytojų poreikių tenkinimui. Šioje strategijoje vandens turizmas suvokiamas kaip su buvimu vandenyje, ant vandens ar šalia vandens susijusių veiklų visuma, motyvuojanti rajono lankytojus apsistoti nakvynei ar atvykti į regioną vienai dienai.
Išsami Kupiškio rajono savivaldybės vandens turizmo išteklių ir paslaugų analizė atskleidė, kad rajone yra pakankamai išteklių vandens turizmui ir rekreacijai plėtoti, tačiau jie nėra pilnai išnaudojami. Kupiškio rajono vandens turizmo išteklius sudaro vandens telkiniai (upės, ežerai, tvenkiniai), juose esantys žuvų ištekliai, šalia vandens telkinių esantys kultūros ir gamtos paveldo objektai, saugomos teritorijos, su vandeniu susijęs nematerialusis paveldas (hidronimai, etnografija, folkloras) ir vandens turizmo infrastruktūra (paplūdimiai ir kt.). Vandens turizmo ir rekreacijos požiūriu perspektyviausi vandens telkiniai Kupiškio rajone yra Kupiškio marios, trečias pagal dydį dirbtinis vandens telkinys Lietuvoje, ir Lėvens upė. Kiti svarbesni vandens telkiniai – Kupos upė bei Pyragių, Puožo, Notigalės, Suosos ežerai. Dauguma Kupiškio rajono ežerų yra tinkami mėgėjiškai žvejybai, tačiau didžiausiomis rekreacinės žvejybos plėtros perspektyvomis pasižymi Kupiškio marios, žuvingiausias telkinys šiaurinėje Lietuvos dalyje.
Vandens turizmo infrastruktūra ir turizmo paslaugos Kupiškio rajone yra mažai išplėtotos: yra tik dvi oficialiai įformintos maudymosi vietos, specializuotas vandens turizmo paslaugas teikia tik viena įmonė, veikia 2 kaimo turizmo sodybos, apgyvendinimo paslaugas teikia 5, o maitinimo paslaugas – 11 įstaigų.
Atsižvelgiant į esamus vandens turizmo išteklius, paslaugų išvystymo lygį bei geografinę, socialinę, ekonominę ir politinę padėtį, formuluojama tokia Kupiškio rajono vandens turizmo vizija iki 2013 m.: Kupiškio rajonas – vandens turizmo požiūriu patraukliausias rajonas šiaurės Lietuvoje, siūlantis vietos gyventojams, vandens sporto mėgėjams bei turistams švarią ir saugią gamtinę ir kultūrinę aplinką bei didelę kokybiškų vandens turizmo paslaugų įvairovę. Turizmo plėtra Kupiškio rajone yra grindžiama subalansuotos plėtros principais, čia diegiamas atsakingas požiūris į gamtinių ir kultūrinių išteklių naudojimą.
Kupiškio rajono vandens turizmo plėtros tikslinės grupės:
• Kupiškio rajono savivaldybės ir kaimyninių savivaldybių gyventojai;
• Lietuvos ir užsienio šalių vandens sporto, turizmo ir rekreacijos entuziastai;
• (Vandens) turizmo paslaugų vartotojai.
Strategijoje siūloma Kupiškio rajone plėtoti tiek tradicines vandens turizmo ir rekreacijos formas: baidarių turizmą, žvejybą, stovyklavimą, maudyklas ir kt., tiek ir šiuolaikines vandens sporto rūšis: burlenčių, vandens slidžių ir lentų, ledrogių sportą ir kt. Taip pat siūloma vandens turizmo plėtrai panaudoti ne tik gamtinius, bet ir kultūros paveldo išteklius. Todėl formuluojami tokie Kupiškio rajono vandens turizmo plėtros prioritetai:
1) Viešosios turizmo infrastruktūros plėtra;
2) Turizmo paslaugų plėtra;
3) Vandens sporto ir turizmo populiarinimas Kupiškio rajono turizmo rinkodaros kontekste.
Kupiškio rajono vandens turizmo plėtros strategijos įgyvendinimo planas apima tokias priemones: rekreacinių teritorijų tvarkymas, vandens sporto šakų centro kūrimas prie Kupiškio marių, saugomų teritorijų tvarkymo planų rengimas ir įgyvendinimas, kultūros ir gamtos paveldo objektų, esančių prie vandens telkinių, tvarkymas ir restauravimas, pėsčiųjų, dviračių, jodinėjimo takų prie vandens telkinių įrengimas, turizmo ženklinimas, dalyvavimas „Mėlynosios vėliavos” programoje, maudyklų vandens kokybės stebėsena, kempingo ir golfo laukų galimybių studijų rengimas, turizmo paslaugų verslo skatinimas mokestinėmis lengvatomis ir kitokia parama, turizmo tarybos sudarymas, turizmo informacijos centro steigimas, turizmo maršrutų ir edukacinių programų sukūrimas ir kt.
Už šių priemonių įgyvendinimą atsakingos įstaigos: Kupiškio rajono savivaldybės administracija, Kupiškio verslo informacijos centras, Lietuvos medžiotojų ir žvejų draugijos Kupiškio skyrius, Panevėžio visuomenės sveikatos centro Kupiškio filialas, Lietuvos žaliųjų judėjimas, Biržų regioninio parko direkcija, VĮ „Kupiškio miškų urėdija”, Valstybinė saugomų teritorijų tarnyba prie LR Aplinkos apsaugos ministerijos, bei siūlomi įkurti Kupiškio rajono turizmo informacijos centras ir Kupiškio rajono turizmo taryba. Taip pat siūloma bendradarbiauti su įvairių sporto šakų federacijomis ir draugijomis, vandens sporto ir turizmo mėgėjų klubais, kitomis nevyriausybinėmis organizacijomis, Lietuvos ir kitų šalių savivaldybėmis, tame tarpe Rezeknės rajonu.
Siekiant paskatinti bendradarbiavimą regioninės plėtros bei vandens išteklių apsaugos ir panaudojimo srityse, siūloma išanalizuoti Kupiškio rajono savivaldybės galimybes tapti euroregiono „Ežerų žemė” nariu, ir įvertinti tikėtiną tokios narystės naudą.