Kupiškio L. Stuokos-Gucevičiaus aikštė

Priėmimas į darbą            
Pranešėjų apsauga            
Kupiškio rajonas                 
Seniūnijos                             

Rinkliava už atliekas             

Viešieji pirkimai              
Teisinė pagalba                

Atviri duomenys                

Nuorodos                     

Įveskite pašto adresą ir gaukite naujienas pirmieji

APIE ALIZAVOS SENIŪNIJĄ

Maždaug už 15 km į šiaurę nuo Kupiškio, prie Pyvesos upės ištakų, glūdėjo Pakapės kaimelis, priklausęs Zasinyčių dvarui, kurį 1775 m. įsigijo Ukmergės pavieto maršalka A .Koscialkovskis. 1794 m. Pakapėje naujasis dvaro savininkas pastatė medinę bažnytėlę ir bažnytkaimį pavadino savo sūnaus Aloyzo vardu – Alizava. Čia išaugęs miestelis – seniūnijos centras.Alizavos apylinkėse paplitusi Glemžų giminė. Ji išaugino Lietuvai vieną aukščiausių savo atžalų J. Glemžą. Jis buvo „Pieno centro” bendrovės steigėjas ir vadovas, o pasitraukęs į Vakarus – LSDP užsienio delegatūros narys, VLIK'o pirmininkas.
Iš Alizavos parapijos Naniškių kaimo per Kupiškio progimnaziją į Vakarų meno pasaulį iškeliavo ūkininkų vaikas P. Kiaulėnas. Jis nutapė apie 500 paveikslų, kurie gretinami su įžymiausių Prancūzijos dailininkų drobėmis. Mirė JAV. Alizavos kapinėse, šalia jo tėvų kapo, jam pastatytas kenotafas.
Iš Alizavos per Bakšėnų kaimą, kur dunkso vienas gražiausių rajone keturkampis piliakalnis ir kur XIX a. pabaigoje lankydavosi knygnešys J. Bielinis, vadintas Lietuvos knygnešių generolu, atbėga kelias į Salamiestį.
XVI a. Salamiesčio dvaras, priklausęs Kalvino mokymą išpažįstančiai Lietuvos didikų Radvilų šeimai, tapo pirmuoju evangelikų reformatų židiniu Kupiškio krašte. 1583 m. Salamiestyje jie pasistatė savo maldos namus, o 1595 m. įsteigė parapinę lietuvišką mokyklą. Ji seniausia rajone.
Salamiestis, kadaise turėjęs miesto teises, garsėjęs turgais, užeigos namais, spirito varykla ir alaus darykla, senelių prieglauda, amžių sūkuriuose sunyko. Šis bažnytkaimis šiek tiek išsistatė tik XX a. antrojoje pusėje.
Prie plento iš Salamiesčio į Kupiškį išsibarstęs Gyvakarų kaimas. Viename jo gale – du kultūros paminklai: J. Skardžiaus sodyba ir akmuo su „velnio pėda”, o kitame gale, netoli Lykalaukių – Astravų piliakalnis (Sypsala). Gyvakaruose gimė garsus istorikas prof. B. Dundulis ir dailininkas keramikas A. Laucius.
Kupiškio marios skalauja Palėvenėlės bažnytkaimį. Bažnyčioje klebonavo filosofas ir sociologas kunigas S. Šultė ir dramaturgas kunigas K. Čiplys (Vijūnas). Bažnyčios šventoriaus vartai – architektūros paminklas. Suvainių kaime netoli Palėvenėlės gimė plačiai žinomas slaptųjų „daraktorių” mokyklų steigėjas kunigas J. Katelė.

Informaciją atnaujino: Informacinės sistemos administratorius, www@kupiskis.lt
Informacija atnaujinta: 2018-11-13 15:52
 

      

ligonių kasa

jaunimo informavimo ir konsultavimo portalą „Žinau viską“