Kupiškio L. Stuokos-Gucevičiaus aikštė

APIE SKAPIŠKIO SENIŪNIJĄ

 

Seniūnijos centras Skapiškio miestelis kūrėsi prie Mituvos ežero, tarp upelių ir pelkių, prie Skapų dvaro, minimo XVI a. istoriniuose šaltiniuose. Dar gilesnę šios gyvenamosios vietovės senovę atsimena Mituvos ežero Alko sala, kurioje stovėjo pagonių šventykla ir aukuras.


Iki Pirmojo pasaulinio karo Skapiškis turėjo dvi bažnyčias: Šv. Lauryno kankinio, nežinia kieno ir kada statytą, bei dominikonų vienuolyno. Pirmoji per karą sudegė, liko tik varpinė.

 

Antroji, baigta mūryti ir įrengti 1826 m., tebestovi iki šiolei.


Po 1832 m. sukilimo caro valdžia išgujo vienuolius iš Skapiškio ir 1854 m. vienuolyne apgyvendino būrį suomių šaulių. Į kareivines įsimetusi šiltinė išskynė 220 karių. Švedukalnyje, kur palaidoti jų palaikai, stovi paminklas.

 

Skapiškio parapiją, kuri priklausė Žemaičių, arba Telšių, vyskupijai, dukart vizitavo vyskupas M. Valančius. Čia jis atvedė ir savo knygos „Palangos Juzė” herojų, kuris apsistojo pas Kreipsiu kaimo ūkininką Svilą. Skapiškėnai noriai davė vyskupui įžadus negirtauti, o 1861 m. pastatė miestelyje Blaivybės paminklą – vieną įspūdingiausių Lietuvoje.

 

1921-1925 m. Skapiškyje veikė tautodailininkės V.Silvestravičiūtės dirbtuvės, kuriose poškėjo tautinių juostų audimo staklės. Tuomet tokia įmonė buvo vienintelė šalyje.
Ištisą kaimo žmonių portretų galeriją sukūrė iš Laibiškių vienkiemio kilęs dramaturgas P. Pundzevičius, pasirašinėjęs Petliuko slapyvardžiu. Kraštiečio pjeses ir dabar vaidina Skapiškio dramos mėgėjų teatras, o prie ąžuolo, augančio Pundzevičių sodyboje, pritvirtinta atminimo lenta byloja, kad rašytojo brolis S.Pundzevičius irgi buvo įžymus – Nepriklausomos Lietuvos generolas.


Bajorų kaimas – teisininko A. Merkio tėviškė. Jis net keturiuose tarpukario Lietuvos ministrų kabinetuose tvarkė krašto apsaugą, o tragiškais Lietuvai 1940 m. baigė savo politinę karjerą kaip paskutinysis jos ministras pirmininkas.


2000 m. prie Tatkonių kaimo kapinių pastatytas paminklas, kurio bareljefe įspausti trijų akademikų – J. Matulio, P. Mažylio ir A. Purėno veidai. Pirmasis – fizikas-chemikas, padaręs pasaulinio garso atradimų, ilgametis Lietuvos mokslų akademijos prezidentas. Antrasis – Lietuvos nusipelnęs gydytojas. Trečiasis – organinės chemijos mokslo įžymybė.
Skapiškyje mėgdavo vasaroti poetas Maironis. Nusiirdavęs į Mituvos ežero vidurį ir dainuodavęs: „Plaukia sau laivelis...” Iš skapiškėnų pasakojimų išausta geriausia Maironio baladė „Užkeiktas Skapiškio varpas”.

Informaciją atnaujino: Informacinės sistemos administratorius, www@kupiskis.lt
Informacija atnaujinta: 2019-12-27 09:19
 

      

ligonių kasa

jaunimo informavimo ir konsultavimo portalą „Žinau viską“