Kupiškio L. Stuokos-Gucevičiaus aikštė

Priėmimas į darbą            
Pranešėjų apsauga            
Kupiškio rajonas                 
Seniūnijos                             

Rinkliava už atliekas             

Viešieji pirkimai              
Teisinė pagalba                

Atviri duomenys                

Nuorodos                     

Įveskite pašto adresą ir gaukite naujienas pirmieji

2019-01-31 Antikorupcijos komisijos posėdis

 

KUPIŠKIO RAJONO SAVIVALDYBĖS ANTIKORUPCIJOS KOMISIJOS POSĖDŽIO

PROTOKOLAS

 

2019 m. vasario 4 d. Nr. KPK-4

Kupiškis

 

Posėdis įvyko: 2019 m. sausio 31 d. Kupiškio rajono savivaldybės administracijos pastate, Vytauto g. 2, Kupiškis.

Posėdis prasidėjo: 10 val. 00 min.

Posėdis baigėsi: 11 val. 00 min.

Posėdžio pirmininkas: Leonas Apšega.

Posėdžio sekretorė: Gintarė Balanoškaitė.

Posėdyje dalyvavo: Leonas Apšega – Komisijos pirmininkas, Komisijos nariai: Lina Kaušakienė, Gėnė Žilinskienė, Rima Lapienienė, Bronislavas Rimkus, specialistas: Laima Bartulienė.

Komisijos pirmininkas pristatė posėdžio darbotvarkę.

DARBOTVARKĖ:

1.Viešųjų pirkimų dokumentų antikorupcinis vertinimas:

1.1. Supaprastinto atviro pirkimo „Socialinių kortelių gaminimo, aptarnavimo ir maisto produktų bei kitų pirmo būtinumo prekių pardavimo paslaugos“. Šiam pirkimui planuojama sutarties vertė – 450 000,00 eurų su PVM.

2. Antikorupcijos komisijos 2018 m. veiklos ataskaitos aptarimas.

3. Kiti klausimai.

Komisijos nariai vienbalsiai pritarė pateiktai darbotvarkei, pastabų nepareiškė.

SVARSTYTA. 1.1. Supaprastinto atviro pirkimo „Socialinių kortelių gaminimo, aptarnavimo ir maisto produktų bei kitų pirmo būtinumo prekių pardavimo paslaugos“. Šiam pirkimui planuojama sutarties vertė – 450 000,00 eurų su PVM.

                Komisijos pirmininkas kreipėsi į specialistą Laimą Bartulienę, kad ji pristatytų šį viešąjį pirkimą.

                Laima Bartulienė paaiškino, kad planuojamas supaprastintas atviras pirkimas įsigyti korteles, jas pagaminti ir suteikti gyventojams galimybę apsipirkti ir išnaudoti dar vieną formą pinigais. 2012 m. spalio 25 d. Savivaldybės tarybos sprendimu yra patvirtintas socialinių išmokų ir kompensacijų teikimo ne pinigine forma tvarkos aprašas. Apraše išdėstyta, kad gali būti teikiama tiek socialinė pašalpa, tiek išmoka vaikui ne pinigine forma asmenims, patyrusiems socialinę riziką. Tokie būdai galimi maisto produktais, drabužiais, kitom reikalingoms prekėms, socialine kortele, vardine vertybine kortele, apmokant vaikų švietimo išlaidas švietimo įstaigose, ar dienos centruose ir kita. Tų būdų yra tikrai nemažai, tokiems asmenims patyrusiems socialinę riziką yra išmokama socialinė pašalpa, išmoka vaikui gali būti mokama ne pinigine forma. Konkrečiai dėl socialinės pašalpos ir išmokos vaikui yra tai reglamentuojantys teisės aktai, kurie numato, kad šios išmokos negali būti mokamas daugiau kaip 50 procentų grynaisiais pinigais. Likusį 50 procentų privalome mokėti nepinigine forma ir tai galime padaryti išvardintais būdais. Tą vieną iš būdų pasirenka pats išmokos gavėjas, kada jis teikia prašymą, gauti atitinkamą išmoką. Jis konkrečiai nurodo kaip norėtų gauti tą išmoką, daugiausiai nurodo parduotuvių apsipirkimą ir konkrečiai nurodo kokioje parduotuvėje jisai pageidauja apsipirkti. Toliau yra sudaromos sutartys su konkrečia parduotuve, yra Administracijos direktoriaus patvirtinta tvarka. Kalbant konkrečiai apie šiandien, žmonės daugiausiai naudojasi vardine vertybine kortele, jas parengia mūsų skyriaus buhalteriai, tai yra didelis darbas, tai reikia atlikti kiekvieną mėnesį, keičiasi asmenys, sumos. Šiandien turime, kad asmenys yra pasirinkę 8 įmones: UAB „Bočiupis“, UAB „Dangiva“, J. Stanio įmonė, M. Vilnonienės įmonė „Dainorita“, „Naujoji Vizonda“, Tamošiūno įmonė, UAB „Žilvara“, UAB „Vanagienės šiltnamis“. Tokiems apsipirkimams buvo išleista gruodžio mėnesi 5051 Eur. Priklausomai nuo jų gyvenamosios vietos, kiekvienas renkasi kur jam patogiau, renkasi pats asmeniškai, kad nebūtų proteguojama konkreti prekybos vieta, jie patys užpildo prašymą ir nurodo konkrečią apsipirkimo vietą. Socialine pašalpa buvo pravesta už 9500 Eur. Viso socialinę riziką patyrusiems asmenims per mėnesį buvo išmokėta 14 500 Eur ne pinigine forma.

                Šis socialinių kortelių pirkimas atsirado, nes tai numatyta mūsų tvarkoje, yra tokia galimybė gyventojams. Patys gyventojai teikia prašymus, kad jiems būtų galimybė apsipirkti socialine kortele ir didžiuosiuose prekybos centruose, kur yra didesnis pasirinkimas, gali naudotis akcijų sistema. Gyventojai kreipėsi į Kupiškio socialinių paslaugų centrą, kad būtų sudaryta galimybė pirkti ne tik mažosiose parduotuvėse, bet ir didžiuosiuose prekybos centruose, kur jie galėtų išleisti jiems priklausančią išmoką ne pinigine forma. Gyventojai turėtų socialines korteles į kurias Socialinės paramos skyrius pervestų pinigus.

                Leonas Apšega pasiteiravo, ar iki šio laiko buvo tik vardinės vertybinės kortelės?

                Laima Bartulienė atsakė, kad taip, buvo tik tokios. Gyventojai didžiuosiuose prekybos centruose apsipirkti su šiomis kortelėmis negali, didieji prekybos tinklai neturi tokios tvarkos ir vardinių vertybinių kortelių nepriima, tai taikoma tik mažom įmonėm.

                Leonas Apšega argumentavo, kad valdžios atstovai galėjo kalbėtis su „Norfa“ ir „Maxima“ vadovais, kad jie galėtų taikyti tokią vardinių vertybinių kortelių sistemą. Mano nuomone, valdžia nieko tokio nedarė, nuėjo lengviausiu keliu. Aš įtarčiau korupcijos požymių, kai yra didžiųjų tinklų susitarimas. Kas gamins šias socialines korteles nemokamai?

                Laima Bartulienė atsakė, kad pati įmonė, kuri laimės.

                Gėnė Žilinskienė pridūrė, kad tai bus greičiausiai tik „Norfa“ arba „Maxima“, kalbėkime atvirai, o kaimo parduotuvės lieka visiškai nuošalyje.

                Laima Bartulienė paantrino, kad gyventojai patys rinksis, kurioje parduotuvėje pirktis, tai jų pačių pasirinkimas. Vardinė kortelė išlieka, tvarka niekur nedingsta. Tik atsiranda gyventojui papildoma galimybė naudotis socialine kortele.

                Leonas Apšega teigė, kad viskas būtų gerai, tačiau, pavyzdžiui, vaikus auginanti šeima važiuoja prekių autobusu, moka už kelionės bilietą, tai jau yra 20 procentų išmokos, tai kažin ar kas važiuos. Suprantu, kad didžiosiose parduotuvėse pasirinkimas gal ir didesnis, tačiau socialiai remtinam žmogui kaimo parduotuvėje yra ką išsirinkti. Mano manymu, didieji tinklai ir taip gerai gyvena, todėl dar labiau skurs kaimo parduotuvės, tai smulkus kaimo verslas ir kiekvienam žmogui patogu, nuėjo ir nusipirko prekę. Čia yra sistema ir Savivaldybė tokiai sistemai pasiduoda. Aš už tai, kad ta socialine kortele žmogus galėtų naudotis ir kaimo ir miesto parduotuvėje. Jeigu ji nemokama, tai galbūt būtų galima pagaminti taip, kad perkuosi ten kur noriu. Šiose sąlygose aiškiai parašyta, kad rajone turi būti ne mažiau kaip vienas konkurse dalyvaujantis asmuo ir būtų tame rajone, o pas mus yra du, kurie gali susitarti. Ar kituose rajonuose taip pat taip daro?

                Laima Bartulienė paaiškino, kad taip, kituose rajonuose taip pat.

                Leonas Apšega pasiteiravo kas sugalvojo tai? Iš kur tai atsirado, anksčiau socialinių kortelių nebuvo?

                Laima Bartulienė paaiškino, kad tai kilo iš pačių gyventojų, jų prašymų. Kupiškio socialinių paslaugų centras rinko prašymus, taip pat kreipėsi į Savivaldybės vadovus, kad jiems būtų išplėsta galimybė pirktis ten, kur jie nori. Didesnis prekių pasirinkimas, mažesnės kainos, taikomos akcijos. Pinigai išmokami į jų atsiskaitomąsias sąskaitas, jie kiekvieną mėnesį atvažiuoja pasiimti pinigų. Gyventojams lieka pasirinkimas, kas nenorės galės likti prie vardinių kortelių.

                Leonas Apšega teigė, kad nežinau kaip bus su balsavimu, aš įžvelgiu tam tikrą korupciją.

                Bronislavas Rimkus pasakė, kad jis neišgirdo atsakymo, kas inicijavo šį viešąjį pirkimą? Lygtai gyventojai...bet kas inicijavo patį projektą ir skyrė pinigus?

                Laima Bartulienė paaiškino, kad tai yra išmokos, tai yra valstybės pinigai. Piniginės socialinės paramos nepasiturintiems gyventojams įstatyme, Išmokų vaikams įstatyme yra tai numatyta.

                Bronislavas Rimkus pasiteiravo, tai tada atsakykite, ar ministerija inicijavo šį konkursą, ar ne, ar numatė, kad tokie konkursai gali vykti savivaldybėje?

                Laima Bartulienė paaiškino, kad kiekviena Savivaldybė savo ruožtu inicijuoja tokius pirkimus. Yra įstatymas, kuriame numatyta galimybė gyventojams turėti socialines korteles. Socialinės kortelės daugumoje Savivaldybių jau yra seniai.

                Leonas Apšega pasiteiravo ar su šia socialine kortele bus galima pirkti tik ten kas laimės?

                Laima Bartulienė paaiškino, kad gyventojas galės pirkti to prekybos centro tinkluose, ten kur laimės. Gyventojas kas mėnesį galės rinktis kur norės pirktis, ar kaimo parduotuvėje ar didžiajame prekybos tinkle.

                Gėnė Žilinskienė teigė, kad pirkimo sąlygose numatyta, kad yra reikalavimas gauti atitinkamą pranešimą užblokuoti socialinę kortelę ir per protingą terminą (koks tas protingas terminas?) pakartotinai neatlygintinai pagaminti naują socialinę kortelę. Socialiai rizikos grupėje esantis asmuo pameta kortelę, kažkas randa ir išperka, kas tada? Kada jis praneš, jeigu neturi telefono? Kol jis susigaudys - pinigų nebebus.

                Lina Kaušakienė klausė ar kortelės neturi kodų?

                Laima Bartulienė paaiškino, kad kortelės bus suteiktos kiekvienam žmogui individualiai, greičiausiai nereikės įvesti jokio kodo, pinigai bus nuskaitomi automatiškai prilietus specialų aparatą. Pats prekybos centras turės sudaryti sąlygas, turėti reikiamus aparatus, kad būtų galima atsiskaityti už prekes.

                Rima Lapienienė nurodė, kad kas laimės projektą, tas ir turės turėti priemones.

                Lina Kaušakienė išsakė nuomonę, kad, pavyzdžiui, UAB „Bočiupis“ turi daug parduotuvių, didelis tinklas, jas gauna galbūt pigiau, todėl gyventojams kainos yra labiau prieinamos, o ta kaimo parduotuvė, kuri yra viena, ten daug brangiau. Aš esu taip pat už mažųjų parduotuvių palaikymą, tačiau kaip sako vedėja, jeigu nesinaudos ta socialine kortele, galės grįžti prie vardinės kortelės.

                Gėnė Žilinskienė paaiškino, kad taip, kaimo parduotuvėse yra gerų prekių, tačiau mes kalbame apie socialinės rizikos žmones, kurių daugiau yra kaime, jiems bus daugiau rūpesčių važiuoti su tomis kortelėmis į miestą. Antra, tas kortelių pametimas, daug visokių minusų. Mes kalbame apie tuos socialiai rizikos žmones, kurie yra mažiau imlūs viskam, visokioms naujovėms. Mums čia sėdintiems atrodo, kad tai paprasta, tačiau tokiems asmenims yra daug sunkiau.

                Leonas Apšega teigė, kad jeigu tokiems asmenims yra apribotas grynųjų pinigų panaudojimas, tai jiems gali atsitikti visko: pamesti, nesusitvarkyti su ta kortele. Jeigu šeimyna negali susitvarkyti su grynaisiais pinigais, tai yra rimta. Mano manymu, arba mes atidedame posėdį, ar kaip darome, nes man tai yra panašu į korupciją, arba meras tegu kviečiasi didžiųjų tinklų atstovus ir kalbasi dėl vertybinių kortelių, kurias primityviai gaminate.

                Gėnė Žilinskienė teigė, kad galbūt pirmiausia reikėjo žengti žingsnį, kad su popierinėmis kortelėmis žmogus galėtų nusipirkti tai, ko jis nori.

                Laima Bartulienė paaiškino, kad socialinės kortelės yra atskira rūšis, žmogus pats pasirenka kur jam pirktis.

                Bronislavas Rimkus paaiškino, kad svarstant šiuos dokumentus iškyla aibė klausimų, aibė neaiškumų. Po šio posėdžio iškilo dar daugiau neaiškumų.

                Laima Bartulienė paaiškino, kad viskas yra aišku. Kodėl reikia dabar gyventojui užkirsti kelią eiti į didžiuosius tinklus.

                Leonas Apšega teigė, tada reikia padaryti vieningą socialinę kortelę.

                Laima Bartulienė paaiškino, kad neįmanoma, nes kortelė yra priskirta konkrečiai įmonei. Darbo yra labai daug, žmogui daug paprasčiau turėti kortelę ir ja atsiskaityti negu vaikščioti su lapukais. Galbūt vyras iš tolimiausio kampelio ir neis su ta socialine kortele pirktis, tačiau šeimos, kurios gyvena mieste, jos pačios to prašo.

                Leonas Apšega teigia, kad tai greičiausiai šis klausimas ne mūsų kompetencijoje, yra mažųjų tinklų diskriminacija didžiųjų atžvilgiu.

Už tai, kad Antikorupcijos komisija neprisiima atsakomybės už supaprastinto atviro pirkimo „Socialinių kortelių gaminimo, aptarnavimo ir maisto produktų bei kitų pirmo būtinumo prekių pardavimo paslaugos“ pasekmes, nepritaria šiam viešajam pirkimui ir įžvelgia korupcijos požymių balsavo 3 komisijos nariai, susilaikė 2 komisijos nariai.

NUTARTA:

Sprendimą išsiųsti Savivaldybės administracijai.

                   SVARSTYTA. 2. Antikorupcijos komisijos 2018 m. veiklos ataskaitos aptarimas.

                   Antikorupcijos komisijos 2018 metų veiklos ataskaitai pritarta.

                   NUTARTA:

                   Antikorupcijos komisijos 2018 veiklos ataskaitą teikti Tarybai artimiausiame posėdyje.

                   3. Kiti klausimai.

                   Kitų klausimų posėdžio metu nebuvo aptarta.

 

 

 

Posėdžio pirmininkas                          Leonas Apšega

 

Posėdžio sekretorė                              Gintarė Balanoškaitė

 

Informaciją atnaujino: Informacinės sistemos administratorius, www@kupiskis.lt
Informacija atnaujinta: 2019-02-11 10:09
 

      

ligonių kasa

jaunimo informavimo ir konsultavimo portalą „Žinau viską“