Kupiškio L. Stuokos-Gucevičiaus aikštė

Priėmimas į darbą            
Pranešėjų apsauga            
Kupiškio rajonas                 
Seniūnijos                             

Rinkliava už atliekas             

Viešieji pirkimai              
Teisinė pagalba                

Atviri duomenys                

Nuorodos                     

Įveskite pašto adresą ir gaukite naujienas pirmieji

Dėl autentiškų asmenvardžių gramatinimo

Dėl autentiškų asmenvardžių gramatinimo

 

Autentiški asmenvardžiai, išskyrus tam tikrus jų tipus, rišliame rašytiniame tekste ar žodžių junginyje yra gramatinami – jiems pridedamos lietuviškos reikiamo linksnio galūnės.

 

Valstybinė lietuvių kalbos komisija 2016 m. gegužės 26 d. priėmė protokolinį nutarimą Nr. PN-3 „Dėl rekomendacijos dėl autentiškų asmenvardžių gramatinimo“, (http://www.vlkk.lt/vlkk-nutarimai/protokoliniai-nutarimai/rekomendacija-del-autentisku-asmenvardziu-gramatinimo) reglamentuojantį galūnių dėjimą prie nelietuviškų asmenvardžių.


Atkreipkite dėmesį, kad:
Būtina rišliame tekste asmenvardžius gramatinti – jiems pridėti lietuviškas reikiamo linksnio galūnes.

Minėtais teisės aktais įteisinta, kad autentiški asmenvardžiai negramatinami, kai vartojami nerišliame tekste – ne sakinyje, ne žodžių junginyje: afišose, knygų antraštėse, adresuose, rekvizituose, sąrašuose, blankuose, skliaustuose šalia adaptuotų asmenvardžių ir pan.

Adaptuoti (užrašomi lietuviškais rašmenimis pagal apytikslį tarimą ir transkripcijos taisykles) asmenvardžiai ir vietovardžiai dažniausiai gramatinami ir kai teikiami nerišliame tekste.

Prie gramatinamų asmenvardžių dedamos lietuviškų daiktavardžių galūnės, dažniausiai tokios pat kaip prie adaptuotų formų, atsižvelgiant į autentiško asmenvardžio baigmens tarimą ir rašybos ypatumus.

Lietuviškos linksnių galūnės prie autentiškų asmenvardžių dedamos trimis būdais:

* po apostrofo (pvz.: Andreas (Andrėjasas) – Andreas’as, Andreas’o, Andreas’ui...),

* tiesiai prie baigmens (pvz.: Andreas – Andreasas, Andreaso, Andreasui...)

* keičiant baigmens balsę ar kitoje kalboje esančią galūnę sava galūne (pvz.: Walęsa – Walęsa, Walęsos, Walęsai...).

Po apostrofo galūnės dedamos siekiant asmenvardžio tikslumo. Kai tikslumas nėra svarbus ir siekiant grafinio paprastumo, jos dedamos tiesiai prie baigmens arba jį keičiant.

Pasak minėtų teisės aktų rengėjų, teksto autorius turi apsispręsti, koks variantas yra tinkamas jo kuriamam ar verčiamam tekstui. Pavyzdžiui, policijos apklausos protokoluose, teismų dokumentuose, ypač Europos Sąjungos teismų dokumentų vertimuose rašymas po apostrofo išsaugo tikslias autentiškas formas ir kartu suteikia galimybę laikytis gramatinimo reikalavimo.

Yra asmenvardžių tipų, kuriuose galūnė galima tik po apostrofo: taip gramatinami vyriški asmenvardžiai, kurie baigiasi priebalsiu, bet gale rašoma netariama raidė (pvz.: Blake’as, Chateaubriand’as), taip pat asmenvardžiai, kurie baigiasi dvibalsiu (adaptuoti su baigmenimis -ėjus, -ojus, pvz.: kilm. Hemingway’aus, Timofei’aus, Roy’aus).

Asmenvardžių gramatinimo nuostatų rengėjų nuomone, galūnių rašymas po apostrofo yra pagrindinis gramatinimo būdas: netgi nežinant asmenvardžio kalbinių ypatybių, taip gramatinant mažiausiai tikėtina, kad bus suklysta.

Rekomendacijose nustatyta, kokie asmenvardžiai rišliame tekste ar žodžių junginyje negramatinami, kokie gramatinami, o kokie gali būti gramatinami prireikus.

* Moterų asmenvardžių gramatinimas. Moterų pavardžių, besibaigiančių priebalsiu, negramatinimas išlieka kaip pagrindinis požymis, leidžiantis atskirti moterų pavardes nuo vyrų, bet tokie moterų vardai gali būti gramatinami, netgi su skirtingomis galūnėmis (pvz.: Doris – Doris’a, Doris’os arba Doris’ė, Doris’ės, taip pat Dorisa, Dorisos arba Dorisė, Dorisės).

* Latvių ir graikų vyriškų asmenvardžių galūnes galima dėti po apostrofo (pvz.: Ulmanis, Ulmanis’o, Ulmanis’ui...; Berziņš, Berziņš’o, Berziņš’ui...; Papadimos, Papadimos’o, Papadimos’ui...). Toks gramatinimo būdas pateikiamas tik kaip variantas šalia anksčiau įprasto galūnių keitimo lietuviškomis (pvz.: Ulmanis, Ulmanio, Ulmaniui...; Berziņš, Berziņio, Berziņiui...; Papadimos, Papadimo, Papadimui... ir pan. Nauja yra tai, kad bet kuriuo atveju šiems asmenvardžiams vardininko linksnio lietuviškos galūnės nepridedamos.

Parengta pagal VLKK rekomendaciją

 

Informaciją atnaujino: Informacinės sistemos administratorius, www@kupiskis.lt
Informacija atnaujinta: 2020-12-31 15:21
 

      

ligonių kasa

jaunimo informavimo ir konsultavimo portalą „Žinau viską“