Kupiškio L. Stuokos-Gucevičiaus aikštė

Priėmimas į darbą            
Pranešėjų apsauga            
Kupiškio rajonas                 
Seniūnijos                             

Rinkliava už atliekas             

Viešieji pirkimai              
Teisinė pagalba                

Atviri duomenys                

Nuorodos                     

Įveskite pašto adresą ir gaukite naujienas pirmieji

Kaip rašyti švenčių ir renginių pavadinimus

 

 

ATMINTINĖ, KAIP RAŠYTI ŠVENČIŲ IR RENGINIŲ PAVADINIMUS

 

1. Didžiosiomis raidėmis pradedami rašyti švenčių ir renginių pavadinimai.

Jei pavadinimą sudaro keli žodžiai, tik pirmasis rašomas didžiąja raide, pvz.:

Naujieji metai

Motinos diena

Pasaulio lietuvių sporto žaidynės

2. Darbo kodekse (Žin., 2002, Nr. 64-2569; Nr. 71) nustatyti tokie

oficialūs švenčių dienų pavadinimai:

1) sausio 1-oji – Naujųjų metų diena;

2) vasario 16-oji – Lietuvos valstybės atkūrimo diena;

3) kovo 11-oji – Lietuvos nepriklausomybės atkūrimo diena;

4) sekmadienis ir pirmadienis – krikščionių Velykų dienos;

5) gegužės 1-oji – Tarptautinė darbo diena;

6) pirmasis gegužės sekmadienis – Motinos diena;

7) pirmasis birželio sekmadienis – Tėvo diena;

8) birželio 24-oji – Rasos ir Joninių diena;

9) liepos 6-oji – Valstybės (Lietuvos karaliaus Mindaugo

karūnavimo) diena;

10) rugpjūčio 15-oji – Žolinė (Švč. Mergelės Marijos ėmimo į dangų

diena);

11) lapkričio 1-oji – Visų Šventųjų diena;

12) gruodžio 24-oji – Kūčių diena;

13) gruodžio 25-oji ir 26-oji – Kalėdų dienos.

 

3. Atmintinų dienų įstatyme pateiktas toks atmintinų dienų sąrašas:

1) sausio 1-oji – Lietuvos vėliavos diena;

2) sausio 13-oji – Laisvės gynėjų diena;

3) sausio 15-oji – Klaipėdos krašto diena;

4) vasario 11-oji – Pasaulinė ligonių diena;

5) kovo 4-oji – Lietuvos globėjo šv. Kazimiero diena;

6) kovo 8-oji – Tarptautinė moterų solidarumo diena;

7) kovo 20-oji – Žemės diena;

8) kovo 27-oji – Tarptautinė teatro diena;

9) kovo 29-oji – Lietuvos įstojimo į NATO diena;

10) balandžio 6-oji – Saugaus eismo diena;

11) balandžio 7-oji – Pasaulinė sveikatos diena;

12) balandžio 15-oji – Kultūros diena;

13) balandžio 17-oji – Lietuvos energetikų diena;

14) balandžio 27-oji – Medicinos darbuotojų diena;

15) balandžio paskutinis sekmadienis – Pasaulinė gyvybės diena;

16) gegužės 1-oji – Lietuvos įstojimo į Europos Sąjungą diena;

17) gegužės 3-ioji – 1791 m. pirmosios rašytinės Konstitucijos Europoje diena;

18) gegužės 7-oji – Spaudos atgavimo, kalbos ir knygos diena;

19) gegužės 8-oji – Antrojo pasaulinio karo aukų atminimo diena;

20) gegužės 9-oji – Europos diena;

21) gegužės 14-oji – Pilietinio pasipriešinimo diena;

22) gegužės 15-oji – Steigiamojo Seimo susirinkimo diena,

Tarptautinė šeimos diena;

23) gegužės 17-oji – Pasaulinė informacinės visuomenės diena;

24) gegužės trečiasis sekmadienis – Partizanų pagerbimo,

kariuomenės ir visuomenės vienybės diena;

25) gegužės 25-oji – Tarptautinė dingusių vaikų diena;

26) birželio 1-oji – Tarptautinė vaikų gynimo diena;

27) birželio 3-ioji – Sąjūdžio diena;

28) birželio 14-oji – Gedulo ir vilties diena;

29) birželio 15-oji – Okupacijos ir genocido diena;

30) birželio 23-ioji – Birželio sukilimo diena;

31) liepos 15-oji – Žalgirio mūšio diena;

32) liepos paskutinis sekmadienis – Jūros diena ir Žvejų diena;

33) rugpjūčio 12-oji – Tarptautinė jaunimo diena;

34) rugpjūčio 23-ioji – Europos diena stalinizmo ir nacizmo aukoms

atminti ir Baltijos kelio diena;

35) rugpjūčio 31-oji – Laisvės diena;

36) rugsėjo 1-oji – Mokslo ir žinių diena;

37) rugsėjo 8-oji – Šilinė (Švč. Mergelės Marijos gimimo diena),

Vytauto Didžiojo karūnavimo ir Padėkos už Lietuvos nepriklausomybės

ir laisvės apgynimą diena;

38) rugsėjo antrasis šeštadienis – Statybininkų diena;

39) rugsėjo 22-oji – Baltų vienybės diena;

40) rugsėjo 23-ioji – Lietuvos žydų genocido atminimo diena;

41) rugsėjo 27-oji – Lietuvos socialinių darbuotojų diena;

42) rugsėjo 28-oji – Tuskulėnų aukų atminimo diena;

43) spalio 1-oji – Tarptautinė pagyvenusių žmonių diena;

44) spalio pirmasis šeštadienis – Kūno kultūros ir sporto diena;

45) spalio 5-oji – Tarptautinė mokytojų diena;

46) spalio 10-oji – Vietos savivaldos diena;

47) spalio antrasis šeštadienis – Derliaus diena;

48) spalio 16-oji – Mažosios Lietuvos gyventojų genocido diena;

49) spalio 20-oji – 1791 m. Abiejų Tautų (Lietuvos ir Lenkijos)

tarpusavio įžado paskelbimo diena;

50) spalio 25-oji – Konstitucijos diena;

51) lapkričio 2-oji – Mirusiųjų atminimo (Vėlinių) diena;

52) lapkričio 23-ioji – Lietuvos kariuomenės diena;

53) lapkričio 30-oji – Mažosios Lietuvos prisijungimo prie Didžiosios

Lietuvos akto diena;

54) gruodžio 10-oji – Tarptautinė žmogaus teisių diena.

 

4. Dažnai kalendorinis šventės pavadinimas, nors ir neįteisintas

įstatymuose, yra prasminio šventės pavadinimo sinonimas ir už prasminį gal

net žinomesnis. Tad švenčių pavadinimų, sudarytų ne tik iš prasminių žodžių,

bet ir iš datos, pirmasis žodis rašomas didžiąja raide. Taigi švenčiame Rugsėjo

1-ąją, arba Mokslo ir žinių dieną, Vasario 16-ąją, arba Lietuvos

valstybės atkūrimo dieną, Kovo 8-ąją, arba Moters dieną (Tarptautinę

moterų solidarumo dieną), Kovo 11-ąją, arba Lietuvos

nepriklausomybės atkūrimo dieną.

Tais atvejais, kai mėnuo ir diena vartojami tik datos reikšme, didžioji

raidė nevartojama – rašoma mažąja raide, pvz.: Mokslo ir žinių diena

švenčiama rugsėjo 1-ąją. Žalgirio mūšio diena yra liepos 15-oji.

 

5. Ne klaida vartoti švenčių pavadinimus be žodžio šventas, tačiau jei šis

žodis ar jo sutrumpinimas šv. vartojamas, tai jį rašyti reikia mažąja raide, nes

jis neįeina į šventės pavadinimą. Tačiau stilistiškai, religiniuose tekstuose

didžioji raidė gali būti vartojama, pvz.:

šv. Velykos (ir Šv. Velykos)

šv. Kalėdos (ir Šv. Kalėdos)

Trumpinys šv. rašomas didžiąja raide, kai įeina į geografinį tikrinį

pavadinimą ar eina kitokio tikrinio pavadinimo pirmuoju žodžiu, pvz.: Šv.

Elenos sala, Šv. Stepono gatvė, Šv. Morkaus aikštė; Šv. Jonų bažnyčia, Šv.

Onos atlaidai, Šv. Valentino diena, Šv. Kristoforo kamerinis orkestras.

Stilistiškai didžiąja raide rašomi tokie religiniai sudėtiniai pavadinimai, kaip

Šventoji Dvasia, Šventasis Tėvas, Šventasis Raštas, Švenčiausiasis

Sakramentas. Šiuose pavadinimuose rekomenduojama būdvardžio

netrumpinti.

 

6. Dabartinės lietuvių kalbos žodyne“ (Vilnius, 2000, p. 644) ir „Lietuvių

kalbos žodyne“ (t. 11, Vilnius, 1978, p. 183) teikiama Rasos šventė (ji dar

vadinama Kupolė (Kupolės), Krešė (Krešės), Rasos, Vainikų šventė).

 

7. Į Darbo kodeksą įrašytas stilistinis pavadinimo variantas Visų

Šventųjų diena (abu žodžiai pradedami didžiąja raide). Laikantis bendrųjų

rašybos taisyklių, tik pirma šventės pavadinimo raidė būtų didžioji – Visų

šventųjų diena.

 

8. Pagal bendrąsias rašybos taisykles tik pirmasis šventės pavadinimo

žodis rašytinas didžiąja raide – Trys karaliai, tačiau stilistiniais sumetimais

galėtų būti rašomos abi didžiosios raidės (Trys Karaliai).

 

9. Užgavėnės švenčiamos likus 7 savaitėms (46 dienoms) iki Velykų.

Pirmoji diena po Užgavėnių vadinama Pelenų diena. Po Užgavėnių prasideda

gavėnia. Tai septynių savaičių pasninkas ir atgailos laikas nuo Užgavėnių iki

Velykų. Gavėnia, kaip ir kiti laikotarpių pavadinimai, rašomas mažąja raide:

adventas (keturių savaičių laikotarpis prieš Kalėdas), pasninkas, šabas,

ramadanas.

 

10. Renginių tiesioginės reikšmės pavadinimai, dažniausiai sudaryti

iš vietovardžio ir renginio rūšį nurodančio žodžio, rašomi be kabučių, pvz.:

Ch. Frenkelio vilos vasaros festivalis, Trakų festivalis, Jūros šventė.

Simboliniai tokių renginių pavadinimai rašomi su kabutėmis, pvz.:

„Bibliotekų savaitė 2016“, „Šv. Kristupo vasaros muzika“ „Bliuzo naktys“.

 

 

 

Informaciją atnaujino: Informacinės sistemos administratorius, www@kupiskis.lt
Informacija atnaujinta: 2016-11-30 14:20
 

      

ligonių kasa

jaunimo informavimo ir konsultavimo portalą „Žinau viską“