Kupiškio miesto herbas

Lietuvos Respublikos Prezidentas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos įstatymu „Dėl miestų herbų tvirtinimo” ir atsižvelgdamas į Lietuvos heraldikos komisijos išvadą, 1997 m. gruodžio 8 d. dekretu Nr. 1467 patvirtino KUPIŠKIO miesto herbą.

Istoriniai duomenys.

Manoma, kad jau XIII a. Kupiškyje, įsikūrusiame Kupos ir Lėvens upių santakoje, galėjo būti pastatyta pilis. XVI a. pradžios minimas miestelis. Miesto savivalda galėjo atsirasti Ketverių metų seimo laikotarpiu, 1791-1792 m., nors valdovo privilegijos, kaip reikalavo to meto Seimo nutarimai, miestiečiai neturėjo. Nėra duomenų ir apie to meto Kupiškio heraldiką. 1792 m. viduryje, nugalėjus Targovicos konfederatams, jei savivalda buvo įkurta, neteko galios. Nuo 1862 m. Kupiškis – valsčiaus, 1915-1919 ir 1946-1950 m. -apskrities, o nuo 1950 m. – rajono centras.

Kupiškio miesto herbas sukurtas 1969 – 1970 m. Iš pradžių dirbo du dailininkai – Juozas Kėdainis (siūlė sėjėją ir malūną) bei Boleslovas Motuza (Komisijos archyve jo projektai neišliko). 1969 m. pritarta vienam J. Kėdainio kurtam variantui, kuriame buvo vaizduojamas baltas sėjėjas raudoname skyde. Bebaigiant daryti herbą, tuometiniame Lietuvos istorijos ir etnografijos muziejuje (dabar Lietuvos nacionalinis muziejus – LNM) buvo surastas Kupiškio valsčiaus antspaudas. Į du laukus perkirsto skydo viršuje vaizduojamas Kauno gubernijos simbolis – obeliskas 1812 m. karui atminti, apačioje – trys žvaigžde sukryžiuoti linų ryšeliai – Vilkmergės (dabar Ukmergės) apskrities ženklas {LNM. Sfragistikos rinkinys. S-481). Tokį herbą nuo 1845 m. iki Pirmojo pasaulinio karo naudojo Vilkmergės apskritis ir visos šios apskrities institucijos. Linų ryšeliai turėjo rodyti senas kupiškėnų linininkystės tradicijas. J. Kėdainis turbūt atsisakė daryti kitą herbą, nes jį pagal antspaudo motyvus ėmė kurti kitas dailininkas -Rimtautas Gibavičius. Vietoje Kauno gubernijos obelisko nutarta pavaizduoti du vingiuotus kaspinus, kurie simbolizuotų Kupiškio geografinę padėtį, minėtas upes. Šiek tiek buvo pakeista ir linų ryšelių forma – jie pasidarė panašūs į surištus verpalus. Kupiškio miesto herbą Respublikinė heraldikos komisija aprobavo 1970 m. birželio 13 d. (Lietuvos heraldikos komisijos archyvas. Kupiškio herbo byla ir herbų etalonai). Dar tais pačiais metais herbas panaikintas.

Atkuriant Kupiškio herbą, nutarta palikti 1970 m. R. Gibavičiaus sukurtą variantą. Tačiau, atsižvelgiant į dabartinius reikalavimus, perdėm stilizuotą skydą pakeisti standartiniu, dėl geresnės kompozicijos pailginti vingiuotus kaspinus (upes), juos vaizduoti nuo viršaus, įvesti sidabrą. Naują Kupiškio miesto herbo etaloną padarė dailininkas Arvydas Každailis. Jį Heraldikos komisija aprobavo 1997 m. lapkričio 13 d. (Komisijos posėdžio protokolas Nr. 180).

Herbo aprašymas.

Skydas perkirstas į du laukus. Viršutiniame mėlyname vaizduojami du iš skydo galvos kraštų į širdį nukreipti vingiuoti sidabriniai kaspinai (upės), apatiniame auksiniame – žvaigžde sudėti trys juodi linų verpalų ryšeliai.

   Kupiškio rajono savivaldybės herbo naudojimo tvarkos aprašas  (TAR, 2018-02-22, Nr. 2771; 2018-02-21, Nr. TS-28)

Skapiškio herbas

Skapiškio miestelio kuriamai heraldikos simbolikai parinkti du simboliai – varpas ir šv. Laurynas.

Varpas simbolizuoja buvusios Skapiškio senosios Šv. Lauryno Kankinio bažnyčios varpų legendą (Maironis „Užkeiktas Skapiškio varpas“).

Varpo dekore vaizduojama auksinė šv. Lauryno figūra – nuo pirmųjų amžių yra labiausiai garbinamas Romos kankinys, simboliškai saugo namus nuo gaisro. Kiekvienais metais Skapiškio bažnyčioje vyksta šv. Lauryno atlaidai. Paveiksluose šv. Laurynas vaizduojamas su diakono drabužiais. Pagrindinis jo atributas yra grotos ant kurių buvo kankinamas ir kankinių palmės šakelė.

Herbo laukas sidabrinis. Sidabras heraldikoje reiškia vandenį, tyrumą, dorą. Vanduo simboliškai primena varpo legendą – nuskendusius varpus Skapiškio ežere ir skambančius iki šiol. Raudona varpo spalva simbolizuoja vietos žmonių drąsą ir narsą ginant Lietuvos valstybę – 1863-1864 m. sukilimo, Lietuvos partizaninio pasipriešinimo laikotarpiu.

Auksinė spalva heraldikoje simbolizuoja saulę, dvasinį turtą, dieviškąją išmintį. Skapiškio herbo sidabro ir raudonos spalvos santykis asocijuojasi su Aukštaitijos heraldikos spalvomis.

Dailininkas Rolandas Rimkūnas. Skapiškio herbas patvirtintas 2023 m. rugsėjo 26 d. Lietuvos Respublikos Prezidento dekretu Nr. 1K-1453.

Subačiaus herbas

Pagrindinis Subačiaus miesto herbo simbolis yra sparnuotas ratas, kuris įprasmina dvi svarbiausias miesto istorijos ir ekonominio suklestėjimo ašis – geležinkelį ir šeštadieninius turgus.

Sparnuotas ratas – tai tradicinis judėjimo, pažangos ir transporto simbolis. Subačiaus atveju jis tiesiogiai nurodo į Radviliškio–Daugpilio geležinkelio liniją, kurios statyba XIX a. antrojoje pusėje davė pradžią dabartinio miesto (tuometinės geležinkelio stoties gyvenvietės) augimui.

Taip pat ratas simbolizuoja prekybą – mieste gilias tradicijas turėjusius didžiuosius šeštadieninius turgus, kurie pritraukdavo pirklius ir vietinius gyventojus iš viso regiono.

Herbo skydo fone naudojama žalia spalva, kuri heraldikoje tradiciškai simbolizuoja krašto gamtą, miškus, gyvybę, viltį bei vietos gyventojų darbštumą.

Iš kairės vingiuotu auksiniu kaspinėliu nuskelto skydo priekiniame juodame lauke auksinis sparnuotas ratas.

Dailininkas Rolandas Rimkūnas. Subačiaus herbas patvirtintas 2023 m. liepos 21 d. Lietuvos Respublikos Prezidento dekretu Nr. 1K-1406.