Asmenys, kuriems reikalingi duomenys apie gautas pajamas, darbo stažą ar kitus juridinius faktus, prašymą dėl informacijos gavimo iš Savivaldybės likviduotų juridinių asmenų archyvo gali pateikti tiesiogiai atvykę į Archyvą (L. Stuokos-Gucevičiaus a. 14), registruotu paštu (L. Stuokos-Gucevičiaus a. 14, 40130, Kupiškis), elektroniniu būdu per Elektroniniai valdžios vartai ar per Viešosios ir administracinės paslaugos | Kupiškio rajono savivaldybė.

Dėl išsamesnės informacijos kreiptis telefonu: +370 459 356 53.

Išduodamos visų Savivaldybės ir (ar) likviduotų juridinių asmenų veiklos dokumentų, saugomų Archyve, kopijos.

Atkreiptinas dėmesys, kad dokumentų, kurie yra susiję su trečiaisiais asmenimis, kopijų išdavimas gali būti ribojamas, atsižvelgiant į šią sritį reglamentuojančių teisės aktų reikalavimus.

Paslauga nemokama.

Prašymas Savivaldybės administracijai teikiamas, kai Valstybinė mokesčių inspekcija prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos Juridinių asmenų registro tvarkytojui pateikia pranešimą apie likviduojamo juridinio asmens, užsienio juridinio asmens ar kitos organizacijos filialo ar atstovybės atsiskaitymą su biudžetais ir fondais (likvidavimo atveju) arba įsiteisėjus teismo sprendimui dėl juridinio asmens pabaigos (bankroto atveju) ar kreditorių susirinkimui priėmus sprendimą dėl juridinio asmens pabaigos, kai bankroto procedūros vykdomos ne teismo tvarka.

Negalima. Dokumentai toliau saugoti turi būti perduoti tai savivaldybei, kurios teritorijoje buvo nevalstybinės organizacijos ar privataus juridinio asmens buveinė, iki jo išregistravimo iš juridinių asmenų registro.

Prašymas gali būti pateikiamas tiesiogiai atvykus į Kupiškio rajono savivaldybės archyvą (adresu: L. Stuokos-Gucevičius a. 14, Kupiškis), registruotu paštu ar per kurjerį (adresu: L. Stuokos-Gucevičiaus a. 14, 40130, Kupiškis), elektroniniu būdu per Elektroniniai valdžios vartai ar per Viešosios ir administracinės paslaugos | Kupiškio rajono savivaldybė.

Dėl išsamesnės informacijos kreiptis telefonais: +370 459 35  653.

Konsultacijos dėl likviduojamų juridinių asmenų veiklos dokumentų perdavimo į Archyvą teikiamos, telefonu +370 459 35  653 arba atvykus į Archyvą, adresu: L. Stuokos-Gucevičiaus a. 14, Kupiškis.

Likviduojamų privačių juridinių asmenų ir nevalstybinių organizacijų dokumentai turi būti sutvarkyti pagal Nevalstybinių organizacijų ir privačių juridinių asmenų dokumentų rengimo, tvarkymo ir apskaitos taisyklių reikalavimus, patvirtintus Lietuvos vyriausiojo archyvaro. 

Likviduojamos valstybės ar savivaldybės institucijos, įstaigos ar įmonės dokumentai turi būti sutvarkyti Dokumentų tvarkymo ir apskaitos taisyklių nustatyta tvarka.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos dokumentų ir archyvų įstatymo 16 ir 17 straipsnių nuostatomis, saugojimui turi būti perduoti visi likviduojamo juridinio asmens veiklos dokumentai, kurių saugojimo terminas, nustatytas teisės aktuose, nėra pasibaigęs. Privalomi dokumentų saugojimo terminai yra nustatyti Lietuvos vyriausiojo archyvaro įsakymu patvirtintoje Vidaus administravimo dokumentų saugojimo terminų rodyklėje (iki 2024 m. spalio 1 d. – Bendrųjų dokumentų saugojimo terminų rodyklėje), taip pat kitų įstaigų ir (ar) institucijų patvirtintose dokumentų saugojimo terminų rodyklėse, kuriose nustatyti jų prižiūrimose veiklos srityse susidarančių dokumentų saugojimo terminai.

Pvz., likviduojant juridinį asmenį į Kupiškio rajono savivaldybės archyvą perduodami:

• ilgai saugomi dokumentai: įsakymai personalo valdymo klausimais (dėl priėmimo į pareigas, perkėlimo, pavadavimo, atleidimo iš pareigų, darbo užmokesčio, atostogų vaikui prižiūrėti, tėvystės atostogų); darbuotojų asmeninės sąskaitos arba atlyginimų priskaičiavimo žiniaraščiai (jei asmens sąskaitos pateikiamos ne visų darbuotojų, tada paliekami ir žiniaraščiai); darbuotojų darbo sutartys ir jų priedai (susitarimai dėl papildomų darbo sutarties sąlygų ir kita); darbo sutarčių registracijos žurnalas; įsakymų registracijos žurnalas; nelaimingų atsitikimų aktai ir jų tyrimo dokumentai; nelaimingų atsitikimų registracijos žurnalai;
• visi trumpai saugomi įmonės veiklos dokumentai, kurių saugojimo terminas nėra pasibaigęs;

bankroto proceso dokumentai (bankroto atveju).                             

Likviduojamo juridinio asmens veiklos dokumentai priimami saugoti tik po to, kai  Archyvo darbuotojai išnagrinėja gautą prašymą, patikrina pateiktus numatomų perduoti bylų apskaitos dokumentus. Nustačius, kad apskaitos dokumentai parengti teisingai, likvidatorius jo prašyme nurodytu būdu (telefonu arba el. paštu) informuojamas apie dokumentų perdavimo laiką ir vietą.

Jeigu tikrinant gautą prašymą ir kartu su juo pateiktus dokumentus, buvo nustatyta klaidų ar neatitikimų, kuriuos būtina ištaisyti – likvidatorius apie tai informuojamas, o dokumentai gali būti atgabenti į Archyvo saugyklas tik ištaisius nurodytas klaidas.

Likvidatorius turi pateikti:

• pažymą apie likviduotų nevalstybinių organizacijų ir privačių juridinių asmenų veiklos istoriją ir dokumentų sutvarkymą (pažymoje turi būti nurodyta įstaigos (įmonės) istorija (įsteigimas, veikla, struktūra, reorganizavimas, pavadinimų ir (ar) teisinės formos kaita (jei keitėsi), pavaldumas, likvidavimas) ir dokumentų sutvarkymo apibūdinimas (ar visi dokumentai išsaugoti, ar visi perduodami, kokie sudaryti apyrašai, sąrašai);
• likvidatoriaus asmens tapatybę patvirtinantį dokumentą;
• įgaliojimą ar kitą atstovavimą patvirtinantį dokumentą, jeigu kreipiasi įgaliotas asmuo ar atstovas, ir įgalioto asmens ar atstovo asmens tapatybę patvirtinantį dokumentą;
• likviduojamo juridinio asmens apskaitos dokumentus (bylų apyrašus ir sąrašus);
• likviduojamo juridinio asmens veiklos dokumentus, kurių saugojimo terminas nėra pasibaigęs;
• įsiteisėjusį teismo sprendimą dėl juridinio asmens pabaigos (bankroto atveju);
• kreditorių susirinkimo priimtą sprendimą dėl juridinio asmens pabaigos (kai įmonė likviduojama kreditorių sprendimu).

Jei likvidatorius perduoda ne visus likviduojamo juridinio asmens veiklos dokumentus, prašyme nurodoma:

• priežastys, dėl kurių dokumentai neperduodami saugoti nustatytąja tvarka ir pridedami tai pagrindžiantys dokumentai – dokumentų poėmio protokolų kopijos ar kita;
• dokumentų praradimo priežastys (apibūdinami prarasti dokumentai, jei tokių atvejų žinoma) ir pateikiami nurodytąsias priežastis pagrindžiantys dokumentai ar jų kopijos;
• laikotarpis, kuriuo sudarytų dokumentų nerasta ir (ar) kuriuo jie nebuvo sudaromi.

Jei likvidatorius perduotinų dokumentų neturi, prašyme nurodoma:

• likviduojamo juridinio asmens pavadinimas, kodas, veiklos laikotarpis;
• priežastys, dėl kurių dokumentai neperduodami saugoti nustatytąja tvarka (ir pridedami tai pagrindžiantys dokumentai – dokumentų poėmio protokolų kopijos ar kita);
• dokumentų praradimo priežastys (apibūdinami prarasti dokumentai, jei tokių atvejų žinoma, ir pateikiami nurodytąsias priežastis pagrindžiantys dokumentai ar jų kopijos);
• laikotarpis, kuriuo sudarytų dokumentų nerasta ir (ar) kuriuo jie nebuvo sudaromi.

Paslauga neteikiama. Dokumentus galite tvarkyti savarankiškai arba kreiptis į įmones ar fizinius asmenis turinčius teisę teikti tokią paslaugą.   Dokumentų tvarkymo paslaugos teikėjų sąrašas skelbiamas Lietuvos vyriausiojo archyvaro tarnybos tinklalapyje.

Faktiškai perėmus pateiktame prašyme nurodytus dokumentus ir įvertinus likvidatoriaus  pateiktą informaciją (jei tokia informacija turėjo būti pateikta ir jei likvidatorius perduotinų dokumentų neturi) likviduojamam juridiniam asmeniui išregistruoti iš Juridinių asmenų registro išduodama pažyma, patvirtinanti, kad dokumentai perduoti toliau saugoti. Jei saugotinų dokumentų likviduojamas juridinis asmuo neturi, išduodama pažyma, patvirtinanti, kad perduotinų toliau saugoti dokumentų nėra.

Pažyma apie saugoti perduotus likviduojamo juridinio asmens dokumentus parengiama elektroniniu formatu (elektroninio dokumento specifikacija – ADOC-V1.0), elektroninio ryšio priemonėmis pateikiama Registrų centrui ir likvidatoriui jo prašyme nurodytu el. paštu. Papildomai pristatyti el. pažymos į Registrų centrą nereikia. Likvidatoriui pageidaujant (nurodžius prašyme), pažyma apie dokumentų perdavimą gali būti parengta popieriniu formatu – tokiu atveju likvidatorius pats privalo ją pateikti Registrų centrui.

Paslauga nemokama.

• Individualioje įmonėje dirba tik jos savininkas (nėra samdomų darbuotojų) ir veikla vykdoma ne biuro patalpose;
• Juridinis asmuo yra likviduotas, bankrutavęs arba vykdoma bankroto procedūra;
• Asmeniui, kuriam priskaičiuota vietinės rinkliavos metinė mokesčio suma neviršija 2 eurų;
• Asmuo, Savivaldybės teritorijoje valdantis, naudojantis, disponuojantis netinkamu naudoti (avarinės būklės) ar fiziškai sunaikintu nekilnojamojo turto objektu, pristatęs:

- Kupiškio rajono savivaldybės priešgaisrinės tarnybos pažymą ar jos kopiją, patvirtintą teisės aktų nustatyta tvarka, jeigu pastatas yra sudegęs;

- Valstybinės teritorijų planavimo ir statybos inspekcijos prie Aplinkos ministerijos Panevėžio teritorijų planavimo ir statybos valstybinės priežiūros skyriaus išduotą pažymą ar jos kopiją, patvirtintą teisės aktų nustatyta tvarka, jeigu pastatas yra fiziškai sunaikintas (nugriautas) arba atitinkamos seniūnijos ar Savivaldybės administracijos direktoriaus įsakymu paskirto asmens (Kupiškio mieste) pateiktą pažymą;

• Yra pagalbinės patalpos, tokios kaip: kompresorinė, siurblinė, transformatorinė, hidroelektrinė, boilerinė, elektros pastotė, kurios naudojamos pagal paskirtį;
• Nekilnojamojo turto objektų, registruotų Nekilnojamojo turto registre, savininkai ar jų įgalioti asmenys negali naudotis nekilnojamojo turto objektu dėl įstatymų arba teismo sprendimu apribotos nuosavybės teisės į šį nekilnojamojo turto objektą;
• Šeimoms, auginančioms 3 ir daugiau vaikų, vietinės rinkliavos mokestis už trečią ir kiekvieną kitą vaiką neskaičiuojamas iki 18 metų ir vyresnius, jeigu jie mokosi bendrojo lavinimo mokyklose;
• Užsieniečiams (išskyrus Lietuvai priešiškų valstybių piliečius), pasitraukusiems iš Ukrainos dėl Rusijos Federacijos karinių veiksmų Ukrainoje ir įtrauktų į gyvenamosios vietos nedeklaravusių asmenų apskaitą Kupiškio rajono savivaldybės teritorijoje, ir Ukrainos piliečiams, deklaravusiems gyvenamąją vietą Kupiškio rajono savivaldybės teritorijoje, bet dėl karinių veiksmų grįžusiems į Ukrainą;
• Kaimo ir miesto bendruomenėms.

• Jeigu juridiniai asmenys, įregistravę nekilnojamąjį turtą, fiziniai asmenys, įregistravę komercinės paskirties nekilnojamąjį turtą, deklaruoja komunalinių atliekų sistemos administratoriui, kad tam tikrą laikotarpį per einamuosius metus (ne trumpesnį kaip metų ketvirtis ir ne ilgesnį kaip metai) nebus naudojamasi nekilnojamojo turto objektu ir iš šio objekto komunalinės atliekos nebus surenkamos. Nekilnojamojo turto objektų savininkai, deklaruodami, kad nesinaudos nekilnojamojo turto objektu, taip pat deklaruoja, kad naudojimosi šiuo nekilnojamojo turto objektu teisės neperleidžiamos tretiesiems asmenims;
• Asmenims, netekusiems 75–100 procentų darbingumo ir pateikus tai patvirtinančius dokumentus;
• Asmenims, kuriems nustatytas didelių specialiųjų poreikių lygis ir pateikus tai patvirtinančius dokumentus;
• Vaikams, kuriems nustatyta sunki negalia ir pateikus tai patvirtinančius dokumentus;
• Asmenims, gyvenantiems vienkiemiuose toliau nei 1 km nuo atliekų surinkimo aikštelės, kai nėra galimybės paimti individualaus konteinerio (pagal seniūnų pateiktus sąrašus);
• Gyvenamosios paskirties nekilnojamojo turto objektų savininkams arba jų įgaliotiems asmenims, deklaravusiems laikotarpį, ne trumpesnį kaip metų ketvirtis ir ne ilgesnį kaip metai, atitinkamai seniūnijai arba Savivaldybės administracijos direktoriaus įsakymu paskirtam asmeniui (Kupiškio mieste), kad nebus naudojamasi nekilnojamuoju turto objektu.

• Mokslo įstaigos pažymą, jeigu mokymosi procesas organizuojamas kontaktiniu būdu;
• Registruotą Nekilnojamojo turto registre būsto nuomos sutartį;
• Mokėjimo pranešimą, kad atliekos surenkamos iš gyventojų pagal faktinę gyvenamąją vietą ir kt.

Įrodantys dokumentai ar jų kopijos turi būti išduoti ne anksčiau kaip prieš 6 mėnesius iki deklaruojamo laikotarpio pradžios. Jeigu deklaruojamas laikotarpis ilgesnis negu metai, įrodantys dokumentai ar jų kopijos teikiami paskirtam asmeniui periodiškai, bet ne rečiau kaip kas dvylika mėnesių.

Esant galimybei pasinaudoti keliomis lengvatomis, gali būti taikoma tik viena pasirinkta lengvata.

Asmenys, kuriems nustatytas neįgalumo ar dalyvumo lygis (iki 2023 m. gruodžio 31 d. –darbingumo ar specialiųjų poreikių lygis) ir bent vienas iš šių poreikių:

• individualios pagalbos teikimo išlaidų kompensacijos pirmo ar antro lygio poreikis (iki 2023 m. gruodžio 31 d. –specialusis nuolatinės slaugos poreikis) ir asmuo turi judėjimo sutrikimų;
• judėjimo techninės pagalbos priemonių poreikis ir asmuo naudojasi bent viena judėjimo techninės pagalbos priemone;
• individualios pagalbos teikimo išlaidų kompensacijos poreikis (iki 2023 m. gruodžio 31 d. – specialusis nuolatinės slaugos poreikis ar specialusis nuolatinės priežiūros (pagalbos) poreikis) dėl psichikos ar elgesio sutrikimų (F kodas);
• individualios pagalbos teikimo išlaidų kompensacijos poreikis (iki 2023 m. gruodžio 31 d. – specialusis nuolatinės slaugos poreikis ar specialusis nuolatinės priežiūros (pagalbos) poreikis) dėl regos sutrikimo.

SVARBU! Asmuo privalo būti deklaruotas ir faktiškai gyventi tame būste, kurį norėtų pritaikyti, bei nebūti įrašytas į savivaldybės ar valstybės eilę ilgalaikei socialinei globai gauti.

Dėl išsamesnės informacijos ir prašymų pateikimo būsto pritaikymo asmeniui su negalia klausimais galima kreiptis į Kupiškio rajono savivaldybės administracijos Socialinės paramos skyrių, 112 kab., tel. +370 665 88 929 arba el. paštu jolanta.pranskuniene@kupiskis.lt

Prašymą dėl būsto pritaikymo negalią turintiems asmenims galima pateikti ir pagal deklaruotą gyvenamąją vietą, kreipiantis į seniūnijos socialinio darbo organizatorių.

Civilinės metrikacijos įstaiga registruoja gimimą remdamasi vaiko tėvų ar vieno iš jų pareiškimu ir asmens sveikatos priežiūros įstaigos sudarytu vaiko gimimo pažymėjimu. Pareiškimas apie vaiko gimimą civilinės metrikacijos įstaigai gali būti pateikiamas raštu. Apie vaiko gimimą turi būti pareikšta per tris mėnesius nuo jo gimimo dienos. Vaiko gimimas registruojamas sudarant gimimo įrašą.

Prašymą įregistruoti vaiko gimimą galima pateikti prisijungus prie Metrikacijos ir gyvenamosios vietos deklaravimo informacinės sistemos https://mgvdisisorinis.registrucentras.lt ir užpildžius prašymą „Įregistruoti vaiko gimimą“ arba „Įregistruoti vaiko gimimą ir deklaruoti gyvenamąją vietą“, taip pat atvykus tiesiogiai į Teisės skyrių, Vytauto g. 2, Kupiškis.

Tėvystės pripažinimą Civilinės metrikacijos įstaiga registruoja savo iniciatyva, remdamasi notaro ar teismo patvirtintu pareiškimu dėl tėvystės pripažinimo ar notaro patvirtintu pareiškimu dėl vaiko kilmės iš tėvo nustatymo. Tėvystės pripažinimą civilinės metrikacijos įstaiga taip pat registruoja remdamasi vyro, laikančio save tėvu, kartu su vaiko motina pateiktu prašymu įregistruoti tėvystės pripažinimą. Daugiau informacijos rasite čia: https://www.epaslaugos.lt/portal/service/138458/23600?searchId=39f0df59-0914-4897-963b-95ba6c8b1440.

Norintys susituokti asmenys civilinės metrikacijos įstaigai asmeniškai paduoda teisingumo ministro nustatytos formos prašymą įregistruoti santuoką, kuriame patvirtina, kad prašyme jų nurodyti duomenys yra teisingi ir yra įvykdytos visos Lietuvos Respublikos civilinio kodekso 3.12-3.17 straipsniuose nustatytos santuokos sudarymo sąlygos. Prašymas įregistruoti santuoką gali būti paduodamas tiesiogiai, registruotu paštu arba per kurjerį, elektroninio ryšio priemonėmis. (MGVDIS https://mgvdisisorinis.registrucentras.lt arba elektroniniu paštu cms@kupiskis.lt).

Įregistravus santuoką užsienio valstybėje, ją reikia įtraukti į apskaitą Lietuvoje. Prašymą apskaityti santuoką galima pateikti bet kuriame Civilinės metrikacijos skyriuje  Lietuvoje. Kartu su prašymu turi būti pateiktas užsienio valstybės institucijos išduotas dokumentas, patvirtinantis santuokos įregistravimą (santuokos liudijimas, santuokos sudarymo įrašo išrašas, forma B pagal Konvenciją ar kitas dokumentas) ir abiejų sutuoktinių asmens tapatybę patvirtinantys dokumentai.

Užsienio valstybių institucijų išduoti dokumentai turi būti išversti į lietuvių kalbą ir legalizuoti ar patvirtinti pažyma Apostille, jeigu Lietuvos Respublikos tarptautinės sutartys, Europos Sąjungos teisės aktai nenustato kitaip.

Teisės skyrius išduoda pažymas, patvirtinančias kliūčių sudaryti santuoką nebuvimą, asmenims, ketinantiems registruoti  santuoką užsienio valstybėse.

Teisės skyrius išduoda teisingumo ministro nustatytos formos pažymą, patvirtinančią kliūčių sudaryti santuoką nebuvimą, jei nėra kliūčių sudaryti santuoką pagal Lietuvos Respublikos civilinio kodekso 3.12-3.17 straipsniuose nustatytas santuokos sudarymo sąlygas. Asmens prašymu prie pažymos išduodama daugiakalbė standartinė forma.

Keisti vardą ir (ar) pavardę turi teisę Lietuvos Respublikos piliečiai, asmenys be pilietybės ir užsienio valstybių piliečiai. Šiuos asmens duomenis keisti leidžiama 16 metų sulaukusiam pareiškėjui. Kai keičiamas jaunesnio kaip 16 metų nepilnamečio vaiko vardas ir (ar) pavardė, jo vardu prašymą ir kitus reikiamus dokumentus dėl vardo ir (ar) pavardės pakeitimo civilinės metrikacijos įstaigai pateikia jo atstovas pagal įstatymą. Pasirinktas vardas ir (ar) pavardė, į kurį keičiamas turimas vardas ir (ar) pavardė, turi atitikti pareiškėjo lytį, neprieštarauti gerai moralei ir Lietuvos Respublikos viešajai tvarkai, o kai keičiamas nepilnamečio vaiko vardas ir (ar) pavardė, – taip pat ir geriausiems vaiko interesams. Vardo pakeitimu laikomas vieno vardo pakeitimas į kitą vieną vardą, vieno vardo pakeitimas į du vardus arba atvirkščiai, taip pat dviejų vardų pakeitimas į kitus du vardus ar dviejų turimų vardų eiliškumo pakeitimas. Asmuo savo turimą vienanarę arba dvinarę pavardę gali keisti į kitą vienanarę arba dvinarę pavardę. Vardo ir pavardės pakeitimo pagrindai nurodyti Asmens vardo ir pavardės keitimo taisyklėse, patvirtintose Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2016 m. gruodžio 28 d. įsakymu Nr. 1R-333 „Dėl Asmens vardo ir pavardės keitimo taisyklių patvirtinimo“. Vardo ir pavardės pakeitimas registruojamas sudarant asmens paskutinio civilinės būklės įrašo pakeitimo ar papildymo įrašą.

Informaciją apie prašymo pateikimą galite rasti čia: https://www.epaslaugos.lt/portal/service/137681/23600?searchId=a51fbf9f-1ace-48b3-bcc4-fa27da036315.

Prašymas pasirinktai Civilinės metrikacijos įstaigai pateikiamas asmeniškai, per atstovą arba el. būdu Metrikacijos ir gyvenamosios vietos deklaravimo informacinėje sistemoje MGVIDIS (https://mgvdisisorinis.registrucentras.lt) arba prisijungiant prie Elektroninių valdžios vartų (www.epaslaugos.lt). Civilinės būklės akto įrašą liudijantis išrašas išduodamas paslaugos gavėjui tiesiogiai atvykus į Teisės skyrių (Vytauto g. 2, Kupiškis).

Kolektyvinės apsaugos statiniai yra skirti laikinam gyventojų prieglobsčiui, saugantis nuo žalingo aplinkos poveikio, bei evakuotų gyventojų apsaugai ekstremaliųjų situacijų ar karo metu. Įprastomis gyvenimo sąlygomis minimi statiniai naudojami įvairiems visuomenės poreikiams, o ekstremaliųjų situacijų metu juos galima pritaikyti gyventojams, apsaugant juos nuo atsiradusių gyvybei ar sveikatai pavojingų veiksnių. Dažniausiai tokie statiniai yra mokyklos, gimnazijos, kultūros, sporto centrai.

Priedanga skirta trumpalaikei (iki kelių valandų) apsaugai kilus oro pavojui, nuo tiesioginio ir netiesioginio apšaudymo grėsmės karinės agresijos metu (nuo netiesioginių atakų iš orlaivių, raketų, artilerijos ugnies, nuo skeveldrų, nuolaužų, sprogimo smūgio bangų, atsitiktinių kulkų). Išgirdus civilinės saugos signalą „Oro pavojus“, gyventojams rekomenduojama kuo skubiau susirasti specialiuoju ženklu pažymėtą artimiausią priedangą arba daubą, griovį, požeminę pėsčiųjų perėją, tunelį, rūsį ir ten pasislėpti.

Priedangai tinkamos gyvenamųjų daugiabučių, visuomeninės, laisvalaikio, pramogų ir kt. paskirties statinių ar atskirai įrengtos požeminės automobilių stovėjimo aikštelės, garažai, rūsiai, technologiniai, transporto ir pėsčiųjų tuneliai, įmonių, sporto įstaigų sanitarinės buitinės patalpos (rūbinė, dušas, rūsys ir pan.), nedegių medžiagų sandėliai ir kt.

Gyventojų surinkimo punktai – tai vietos, į kurias turės susirinkti gyventojai. Ten jie bus registruojami ir laipinami į transporto priemones ir organizuotai, saugomose ir prižiūrimose transporto kolonose, išvežami į saugias teritorijas. Konkrečios gyventojų surinkimo vietos savivaldybėje yra iš anksto numatytos savivaldybės ekstremaliųjų situacijų valdymo plane, tačiau nereiškia, kad visi privalės evakuotis tik per priėmimo punktus. Gyventojai, turintys galimybę evakuotis nuosavu transportu, galės tai daryti savarankiškai.

Tarpiniai gyventojų evakavimo punktai steigiami ne visada, o tik tuomet, kai gyventojai evakuojami iš cheminėmis ar radiologinėmis medžiagomis užterštos teritorijos, kai reikia patikrinti evakuojamųjų gyventojų užterštumą bei pašalinti esamą taršą (atlikti sanitarinį švarinimą). Tarpiniuose gyventojų evakavimo punktuose tikrinamas iš užterštos teritorijos atvežtų gyventojų cheminis ar radiologinis užterštumas, jeigu reikia – atliekamas sanitarinis švarinimas, jie perlaipinami į švarias (neužterštas) transporto priemones ir  siunčiami į gyventojų priėmimo punktus. Jeigu gyventojai evakuojami iš neužterštų teritorijų, evakuojamųjų judėjimas vyksta tiesiai į priėmimo punktus.

Gyventojų priėmimo punktai – tai vietos, į kurias turi atvykti nuosavu ar savivaldybės transportu atvykstantys  gyventojai. Ten jie bus pasitinkami, suskirstomi į grupes ir palydimi iki jiems laikinai suteiktų gyvenamųjų patalpų. Jose bus organizuotai teikiamos gyvybiškai būtinos paslaugos: aprūpinimas maistu, geriamuoju vandeniu, vaistais, higienos reikmenimis, švariais drabužiais. Šių ir kitų būtiniausių paslaugų teikimą, gautos humanitarinės pagalbos paskirstymą organizuos savivaldybės (į kurią evakuojami žmonės) gyventojų evakavimo ir priėmimo komisija.

Informaciją rasti galima Kupiškio rajono savivaldybės interneto svetainėje www.kupiskis.lt /Civilinė sauga ir Lietuvos pasirengimo ekstremaliosioms situacijoms interneto svetainėje https://lt72.lt/

Pirmoji gyventojų apsaugos priemonė yra jų perspėjimas ir informavimas. Lietuvoje veikia gyventojų perspėjimo ir informavimo sistema, kurią sudaro:

• sirenos;
• trumpieji perspėjimo pranešimai į mobiliuosius telefonus;
• Lietuvos nacionalinis radijas ir televizija.

Kai kyla pavojus gyventojų sveikatai, gyvybei, turtui ir aplinkai:

• įjungiamos sirenos;
• išsiunčiami trumpieji perspėjimo pranešimai;
• per Lietuvos nacionalinį radiją ir televiziją ir kitas visuomenės informavimo priemones paskelbiama informacija apie pavojų;
• teikiamos rekomendacijos, kaip apsisaugoti.

Išgirdus įspėjamąjį garsinį civilinės saugos signalą „Dėmesio visiems“, reikia nedelsiant įsijungti Lietuvos nacionalinį radiją ar televiziją, išklausyti skelbiamą informaciją ir rekomendacijas, kaip elgtis. Svarbiausia - išklausius jas, vykdyti pareigūnų nurodymus ir pasirūpinti savo bei artimųjų saugumu.

Toliau būtina sekti informaciją per radiją ir televiziją, nes keičiantis situacijai, gali būti rekomenduojama imtis kitų apsaugomųjų veiksmų, kurie padėtų sumažinti pavojų.

Žmonėms su negalia yra sukurta pasirengimo ekstremalioms situacijoms registravimo platforma, kurioje galima užpildyti informaciją kokia būtų reikalinga pagalba esant ekstremaliai situacijai. Daugiau informacijos https://lt72.lt/zmoniu-su-negalia-pasirengimo-ekstremalioms-situacijoms-registravimo-platforma/

Tai iš anksto parengtas veiksmų planas, kuris padeda šeimos nariams žinoti, ką daryti ekstremaliųjų situacijų metu, kuris sumažina panką ekstremaliose situacijose, padeda greičiau priimti sprendimus, padidina šeimos saugumą ir išgyvenimo galimybes. Daugiau informacijos galima rasti www.72lt.lt

Tai iš anksto paruoštas daiktų rinkinys, kurį galima greitai pasiimti, jei reikia skubiai palikti namus dėl ekstremalios situacijos. Daugiau informacijos https://lt72.lt/isvykimo-krepsys/

Taip, suteikiamas.

Pareigūnų nurodytose vietose gyventojams bus suteiktas prieglobstis ir teikiama būtina pagalba. Evakuoti gyventojai gali būti apgyvendinti iš anksto savivaldybių numatytuose kolektyvinės apsaugos statiniuose ar stovyklose.

Laikinai apgyvendintiems gyventojams bus organizuotai teikiamos gyvybiškai būtinos paslaugos

Suteiktame prieglobstyje žmonės gyvena tol, kol bus priimtas sprendimas, leidžiantis grįžti į nuolatinę gyvenamąją vietą, arba kol naujoje vietoje žmonės bus aprūpinti kitu laikinu gyvenamuoju būstu.

Rūsys turi turėti tvirtas sienas ir betoninį perdengimą. Geriausia, kai namo rūsyje yra įrengtas ir antrasis išėjimas.

Taip pat reikėtų pasirūpinti ventiliacijos anga. Jeigu rūsys su langais, pripilkite į maišus smėlio, galėsite juos jais uždengti.

Pasirūpinkite, kurioje vietoje įrengsite tualetą. Jei tokios galimybės nėra, tai gali būti ir kibiras su dangčiu.

Rūsyje grindis patariama iškloti medinėmis lentomis ar medžio drožlių plokštėmis.

Palei sieną reikėtų sukalti tvirtas ir plačias lentynas. Jos tiks ir daiktams, ir miegui.

Rūsyje laikykite reikalingas maisto ir vandens atsargas. Patartina turėti didelės talpos 40–50 litrų vandens statinę.

Pravers nedidelė elektrinė ir dujinė viryklės.

Rūsyje galima pastatyti ir metalinę krosnelę, kurios dūmtraukis turėtų būti išvestas į lauką.

Laužus kūrenti leidžiama ne arčiau kaip 30 m nuo pastatų, degių konstrukcijų statinių ir degių medžiagų sandėliavimo vietų. Palikti be priežiūros besikūrenančias laužavietes draudžiama. Smilkstančią ugniavietę būtina užgesinti.

Gyvenamosiose patalpose įrengti autonominius dūmų signalizatorius, išskyrus atvejus, kai gyvenamosiose patalpose įrengta stacionari gaisro aptikimo ir signalizavimo sistema. Patalpose įrengti autonominiai dūmų signalizatoriai turi būti techniškai tvarkingi ir veikiantys.

Individualiame garaže galima laikyti ne daugiau kaip 40 litrų automobilių kuro ir ne daugiau kaip 10 litrų tepalų. Tokį automobilių kuro ir tepalų kiekį leidžiama laikyti sandariai uždarytoje tam skirtoje taroje.

Visą informaciją ir aktualiausius atnaujinimus galima rasti Lietuvos pasirengimo ekstremaliosioms situacijoms interneto svetainėje https://lt72.lt/ 

Galite keliais būdais: greičiausias – internetu per www.epaslaugos.lt, prisijungus bankininkyste ar el. parašu.

Kiti būdai: atvykus į savo seniūniją/savivaldybę.

Taip, deklaruojant gyvenamąją vietą kitam asmeniui priklausančiame būste (pvz., nuomojamame bute), būtinas savininko arba jo įgalioto asmens sutikimas. Tačiau, jeigu turite nuomos arba panaudos sutartį, kurioje būsto savininkas jau nurodė, kad galite tam tikrą laiką gyventi jo būste, tuomet deklaravimo įstaigai (seniūnijai arba savivaldybei) reikia pateikti nuomos arba panaudos sutartį. Raštiško savininko leidimo Jums jau nebereikės.

Ne. Deklaruojant nepilnamečius vaikus, atskiro buto savininko sutikimo nereikia, nes vaikai deklaruojami prie tėvų (įtėvių/globėjų/rūpintojų).

Tikslus šios paslaugos pavadinimas – įtraukimas į gyvenamosios vietos nedeklaravusių asmenų apskaitą prie Kupiškio rajono savivaldybės. Į šią apskaitą ribotam terminui, jeigu jie nėra deklaravę gyvenamosios vietos, gali būti įtraukiami benamiai, taip pat asmenys, palikę vaikų globos namus ar šeimyną, atliekantys bausmę pataisos įstaigoje ar laikomi tardymo izoliatoriuose, bei tie, kurie teismo sprendimu gydomi specializuotose psichikos sveikatos įstaigose, taip pat asmenys, kurie nuo jų nepriklausančių priežasčių negali deklaruoti savo gyvenamosios vietos ir pateikia informaciją arba duomenis, pagrindžiančius jų ekonominius, socialinius ar asmeninius interesus toje savivaldybėje.

Pažymą galima užsisakyti elektroniniu būdu (jeigu savo tapatybę galite patvirtinti elektroninėmis priemonėmis: www.epaslaugos.lt, www.registrucentras.lt/savitarna, ar atvykti į seniūniją arba savivaldybę. 

Ne. Vienas iš vaiko tėvelių, išsiėmęs gimimo akto išrašą iš Teisės skyriaus, turi kreiptis dėl gyvenamosios vietos deklaravimo.

Užsienio valstybėje gyvenantis asmuo išvykimą gali deklaruoti užsienio valstybėse esančiose Lietuvos Respublikos diplomatinėse atstovybėse arba konsulinėse įstaigose. Nepriklausomai nuo to, kada asmuo išvyko į užsienį, asmuo laikomas deklaravusiu gyvenamosios vietos pakeitimą, t. y. išvykimą iš Lietuvos Respublikos nuo deklaravimo duomenų įrašymo Gyventojų registre dienos.

Ne. Teisės aktai neleidžia panaikinti sutuoktinio gyvenamosios vietos deklaravimo duomenų.

Ne. Deklaruojant gyvenamąją vietą nauju adresu, gyvenamosios vietos deklaravimo duomenys senuoju adresu panaikinami automatiškai. 

Bet kuris asmuo gali gauti viešai teikiamus Kultūros vertybių registro duomenis, kurie yra skelbiami tinklapyje http://kvr.kpd.lt. Dėl papildomos informacijos galima kreiptis į Kultūros paveldo departamento teritorinį skyrių, kurio veiklos teritorijoje yra kultūros paveldo objektas.

Informacija apie Departamento teritorinius skyrius galima rasti https://kpd.lrv.lt/lt/apie-mus/kontaktai-1/

Kultūros paveldo objektų teritorijų bei apsaugos zonų ribų planai, kuriuose nurodytos šių objektų teritorijų ir (ar) jų apsaugos zonų ribų koordinatės, yra pateikti Kultūros vertybių registre, kurio duomenys vieši ir skelbiami tinklalapyje https://kvr.kpd.lt/#/static-heritage-search.

Šie planai pateikti Kultūros vertybių registre kultūros vertybės aprašymo dokumentų skiltyje ir yra žymimi aktyviu trumpiniu „Planas“ arba „TRP“. Kadangi Kultūros vertybių registro duomenys yra nuolat tikslinami ir atnaujinami, būtina atkreipti dėmesį, kad patvirtinti ir galiojantys yra vėliausios datos apibrėžtų teritorijų bei apsaugos zonų ribų planai.

Prižiūrėti kultūros paveldo objektą, jo teritoriją ar kultūros paveldo vietovę yra valdytojo pareiga.  Priežiūra atliekama valdytojo lėšomis ir yra būtina siekiant palaikyti gerą kultūros vertybės fizinę, sanitarinę ir priešgaisrinę būklę, išvengti pagrindinių sudedamųjų dalių, autentiškų savybių bei teritorijos kitimo ir vandalizmo.

Savininkas, valdytojas ar naudotojas gali savarankiškai atlikti apžiūrą bei priežiūros darbus kultūros paveldo objekte, komplekse ar jų teritorijoje:

valyti, šalinti taršos šaltinius, šalinti savaiminius medžius ir krūmus, augančius ant statinio ar jo liekanų, grąžinti į pirmykštę vietą išslinkusius elementus, jeigu jie nėra vertingos dalys bei elementai, įrengti ir prižiūrėti įrangą, apsaugančią nuo gaisrų;

grąžinti į pirmykštę vietą išslinkusius  dangos ir reljefo tvirtinamuosius elementus, jeigu jie nėra vertingos dalys ir elementai, šalinti iš želdynų sausuolius, vėjavartas, vėjalaužas, nevertingus medžius ir krūmus, valyti ir gydyti atskirų medžių kamienus ir šakas, genėti juos, išlyginti pievų ir vejų paviršių, regeneruoti atskiras vietas; valyti krantus, pakrantes ir vandens telkinių dugną, tvirtinti krantus, ištaisyti nedidelius medžiagos defektus hidrotechniniuose statiniuose ir įrenginiuose ar pan.

Jeigu dėl norimų atlikti darbų kyla abejonių, konsultaciją Jums patogiu būdu pagal objekto geografinę vietą suteiks Departamento teritoriniai skyriai.

Tai informacinio pobūdžio pranešimai, skirti kultūros paveldo objektų žemės sklypų savininkams  ar valdytojams arba valdantiems žemės sklypus, kurie patenka į kultūros paveldo objektų teritorijas ar apsaugos zonas arba į jas nebepatenka, kai patikslinami tokių objektų apskaitos duomenys arba panaikinama jų teisinė apsauga.

Gavus tokio pobūdžio pranešimus, tikslinga susipažinti su pakitusiais kultūros paveldo objekto, kurį ar kurio dalį valdo savininkas ar kitas valdytojas, arba į kurio teritoriją ar apsaugos zoną patenka žemės sklypas, duomenimis Kultūros vertybių registre (toliau - KVR), adresu https://kvr.kpd.lt/#/static-heritage-search

Jeigu statiniui/pastatui ar žemės sklypui suteikiama su kultūros paveldo apsauga susijusi teisinė apsauga arba po KVR duomenų patikslinimo nuosavybės ar kita teise valdomas statinys/pastatas ar žemės sklypas patenka į kultūros paveldo objekto ar kultūros paveldo vietovės teritoriją ar apsaugos zoną, valdytojui atsiranda pareiga laikytis paveldosaugos reikalavimų, t. y. valdomą nuosavybę naudoti ir tvarkyti vadovaujantis Lietuvos respublikos Nekilnojamojo kultūros paveldo apsaugos įstatymo ir Lietuvos Respublikos specialiųjų žemės naudojimo sąlygų įstatymo nuostatomis.

Gavus tokio pobūdžio pranešimą, nekilnojamojo kultūros paveldo vertinimo tarybos aktas, kuriuo buvo patikslinti kultūros paveldo objekto duomenys, per vieną mėnesį nuo pranešimo įteikimo dienos gali būti skundžiamas administraciniam teismui Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo nustatyta tvarka.

Pardavėjas ar kitaip valdymo teises perduodantis kultūros paveldo objekto savininkas ar valdytojas (toliau – perdavėjas) apie ketinimą sudaryti sandorį ne vėliau kaip prieš mėnesį informuoja savivaldybės paveldosaugos padalinį. Per tą laiką šis padalinys turi patikrinti, ar tokio objekto ir jo vertingųjų savybių būklė atitinka nekilnojamosios kultūros vertybės pase užfiksuotą būklę. Taip numatyta Lietuvos Respublikos nekilnojamojo kultūros paveldo apsaugos įstatymo 15 str. Kultūros paveldo objekto būklė tikrinama vadovaujantis Kultūros paveldo būklės tikrinimo taisyklėmis, patvirtintomis Kultūros ministro 2005 m. gegužės 9 d. įsakymu Nr. ĮV-199.

Surašytas kultūros paveldo objekto būklės patikrinimo aktas, jei tokiame objekte nebuvo atliekami tvarkybos darbai ir jei nenustatyta jo sužalojimų arba nebuvo pažeisti jo naudojimo reikalavimai, galioja 6 mėnesius nuo būklės patikrinimo akto surašymo dienos.

Perdavėjo ar turto įgijėjo pageidavimu už Vyriausybės nustatyto dydžio valstybės rinkliavą toks būklės patikrinimas gali būti atliktas ne vėliau kaip per 15 darbo dienų nuo pranešimo apie ketinimą sudaryti sandorį.

Kultūros paveldo objekto perdavėjo teisės, pareigos ir atsakomybė, patikrinus objekto būklę ir notarui patvirtinus sandorį bei sandorio šalims pasirašius turto perdavimo-priėmimo aktą, pereina naujam valdytojui (toliau – įgijėjui) nuo šio akto pasirašymo.

Jeigu patikrinimo metu nustatyta būklė neatitinka nekilnojamosios kultūros vertybės pase užfiksuotos būklės, už tai atsako perdavėjas. Kitu atveju, t. y. sandorio metu neatlikus būklės patikros, atsakomybė teks įgijėjui.

Nekilnojamojo kultūros paveldo apsaugos įstatymo 14 str.  nustatyta, kad valdytojo pareiga yra rūpintis kultūros paveldo objekto išsaugojimu, prižiūrėti kultūros paveldo objektą, jo teritoriją, vietovę, laiku šalinti atsiradusius defektus ir apsaugoti statinius nuo neigiamo aplinkos poveikio.

Šio įstatymo 30 straipsnio 4 dalyje  nustatyta, kad netinkamai prižiūrimas kultūros paveldo objektas teismo sprendimu gali būti paimama valstybės nuosavybėn pagal suinteresuotos valstybės institucijos ieškinį Lietuvos Respublikos civilinio kodekso nustatyta tvarka.

Pirmiausia savininkas/valdytojas turėtų susipažinti su Kultūros vertybių registre (https://kvr.kpd.lt/#/static-heritage-search) skelbiamais kultūros paveldo objekto duomenimis.

Tvarkybos darbai pradedami nuo kultūros paveldo objekto taikomųjų tyrimų atlikimo, kurių išvadomis vadovaujantis rengiami tvarkybos darbų, kurie parenkami pagal tvarkybos darbų rūšis, nurodytas paveldo tvarkybos reglamente PTR 3.08.01:2013 „Tvarkybos darbų rūšys“, projektiniai pasiūlymai.

Paveldo tvarkybos reglamento PTR 3.06.01:2014 „Kultūros paveldo tvarkybos darbų projektų rengimo taisyklės“ 23 punkteapibrėžta, kad statytojas (užsakovas) arba jo įgaliotas asmuo projektiniais pasiūlymais išreiškia, kaip numato atlikti tvarkybos darbus kultūros paveldo objekte, šio objekto teritorijoje. Projektiniai pasiūlymai yra privalomi tik rengiant kultūros paveldo objekto restauravimo projektą.

Departamento teritorinio skyriaus specialistui patikrinus projektinius pasiūlymus, pagal kultūros paveldo objekto valdytojo ar jo įgalioto asmens prašymą yra išduodamos tvarkybos darbų projektavimo sąlygos ir parengiamas tvarkybos darbų projektas. Tyrimus ir projektavimo darbus gali atlikti tik Lietuvos Respublikos nekilnojamojo kultūros paveldo apsaugos įstatymo 231 str. nustatyta tvarka atestuoti specialistai.

Jeigu tvarkybos metu numatomi ir tvarkomieji statybos darbai, rengiamas ir Lietuvos Respublikos statybos įstatyme numatytas statinio projektas. Šiuo atveju tvarkybos darbų projektas gali būti rengiamas kaip atskiras projektas arba statinio projekto sudėtinė dalis.

Reikalavimai dėl paraiškų pateikimo nekilnojamųjų kultūros vertybių tvarkybos darbų finansavimui gauti yra nurodyti Nekilnojamųjų kultūros vertybių tvarkybos darbų (paveldotvarkos) finansavimo tvarkos apraše, patvirtintame Lietuvos Respublikos kultūros ministro 2014 m. birželio 30 d. įsakymu Nr. ĮV-524 (toliau – Aprašas).

https://e-seimas.lrs.lt/portal/legalAct/lt/TAD/ef312760025111e4b0ef967b19d90c08/asr

Apraše rasite visų privalomų pateikti dokumentų sąrašus (Aprašo 10 p. nurodyta, kokie dokumentai teikiami prašant finansavimo valstybės saugomo objekto ar paminklo tvarkybos darbams; Aprašo 11 p. – registrinio objekto tvarkybos darbams).

Bet kokia veikla kultūros paveldo objekte, jo teritorijoje ir apsaugos zonoje reglamentuojama Lietuvos Respublikos nekilnojamojo kultūros paveldo apsaugos įstatymu (toliau – NKPAĮ), jo poįstatyminiais teisės aktais, Lietuvos Respublikos specialiųjų žemės naudojimo sąlygų įstatymu bei kitais kultūros paveldo apsaugą reglamentuojančiais teisės aktais.

Nekilnojamojo kultūros paveldo objekto valdytojo teisės ir pareigos apibrėžtos NKPAĮ 14 straipsnyje.

Darbai kultūros paveldo objekte ar jo teritorijoje negali pažeisti apskaitos dokumentuose, kurie pagal NKPAĮ 8 straipsnio 12 dalies nuostatas viešai prieinami tinklalapyje https://kvr.kpd.lt/, nustatytų vertingųjų savybių.

Visi darbai, kurie susiję su vertingųjų savybių keitimu, yra laikomi tvarkybos darbais ir jiems yra reikalingas leidimas atlikti tvarkybos darbus. Darbai, kurie nesusiję su apskaitos dokumentuose nurodytų vertingųjų savybių keitimu, yra laikomi tvarkomaisiais statybos darbais ir leidimai atlikti šiuos darbus yra išduodami Lietuvos Respublikos statybos įstatymo nustatyta tvarka.

Kultūros paveldo objekte valdytojas privalo atlikti priežiūros darbus, apibrėžtus NKPAĮ 14 straipsnio 3 dalyje: „prižiūrėti kultūros paveldo objektą, jo teritoriją, vietovę, laiku šalinti atsiradusius defektus ir apsaugoti statinius nuo neigiamo aplinkos poveikio; patalpose, kurių interjeras vertingas, palaikyti reikiamą mikroklimatą; laiku atnaujinti želdinius, šalinti savaime užaugančius augalus, teritorijoje šienauti žolę ir genėti medžius, valyti šiukšles, šalinti taršos šaltinius; istorinius želdynus – kultūros paveldo objektus prižiūrėti ir tvarkyti pagal kultūros ministro patvirtintą paveldo tvarkybos reglamentą, skirtą istorinių želdynų tvarkybai ir suderintą su Aplinkos ministerija“. Šiems darbams leidimas nėra reikalingas.

Ar galimi Jūsų numatomi darbai konkrečiame kultūros paveldo objekte, galima nustatyti tik turint tikslius duomenis apie numatomus darbus, jų apimtis, žinant konkretų kultūros paveldo objektą.

Statinių statybai ar tvarkybai kultūros paveldo objekte naudotinos medžiagos apsprendžiamos tvarkybos darbų ar tvarkomųjų statybos darbų projektų rengimo metu.

Kultūros paveldo departamento direktorius  įsakymu Nr. Į-207 patvirtintos „Metodinės rekomendacijos dėl saulės šviesos energijos elektrinių, saulės šilumos energijos kolektorių ir kitos inžinerinės įrangos įrengimo kultūros paveldo statiniuose, kultūros paveldo objektuose, jų teritorijose ir apsaugos zonose, kultūros paveldo vietovėse bei jų apsaugos zonose“ (toliau Rekomendacijos). Vadovaujantis šiomis Rekomendacijomis saulės modulių įrengimas architektūrinį vertingųjų savybių pobūdį turinčio namo stogo yra galimas, įvertinus objektui Kultūros vertybių registre nustatytas vertingąsias savybes ir tenkinant Rekomendacijomis apibrėžtas sąlygas. Atkreiptinas dėmesys, kad moduliai turėtų būti montuojami taip, kad neuždengtos stogo plokštumos liktų tiek, jog būtų suprantama, kokia yra stogo danga bei išlaikant esamo stogo šlaito kampą, nedarytų neigiamos vizualinės įtakos objekto architektūrai ar/ir kultūros paveldo vietovei.

Norint įrengti saulės elektrinę, vadovaujantis Rekomendacijų 4 punkto reikalavimais reikalinga parengti dokumentaciją  ir gauti už kultūros paveldo apsaugą atsakingos institucijos pritarimą (derinimą).

Atsižvelgiant į tai, saulės elektrinės – naujo inžinerinio elemento (-tų) atsiradimas  fasade, laikytinas išvaizdos keitimu, vadovaujantis Lietuvos Respublikos statybos įstatymo (toliau – SĮ) 27 straipsnio 1 dalies nuostatomis, reikalingas statybą leidžiantis dokumentas.

„Statinio išvaizda – vizualiai suvokiama statinio architektūrinė išraiška, grindžiama to statinio architektūros sprendinių visuma: statinio, jo dalių formomis ir proporcijomis, fasadų, stogų medžiagiškumu ir spalva, architektūrinių ir inžinerinių elementų forma, išdėstymu, kiekiu ir dydžiu“ – apibrėžta SĮ 2 straipsnio 52¹ dalyje.

Informuoti Kupiškio rajono savivaldybės administracijos specialistą atsakingą už kultūros paveldą +370 613 95436 arba Kultūros paveldo departamento prie Kultūros ministerijos Panevėžio-Utenos teritorinį skyrių +370 629 72770.

Aprūpintojas – fizinis asmuo, paskirtas namuose slaugomam ar prižiūrimam pilnamečiam asmeniui su negalia, kuriam iki pilnametystės buvo nustatytas individualios pagalbos teikimo išlaidų kompensacijos poreikis dėl psichikos ir (ar) elgesio sutrikimų ir kuris dėl negalios negali savimi pasirūpinti ir (ar) įgalioti kitą asmenį jam atstovauti, laikinai aprūpinti

Fizinis asmuo turi atitikti vieną iš sąlygų:

1. yra slaugomo ar prižiūrimo asmens tėvas (įtėvis) ar motina (įmotė), išskyrus atvejį, kai tėvo (įtėvio) ar motinos (įmotės) valdžia teismo sprendimu laikinai ar neterminuotai apribota, senelis (-ė), pilnametis brolis ar sesuo;
2. iki slaugomo ar prižiūrimo asmens pilnametystės teismo sprendimu yra paskirtas slaugomo ar prižiūrimo asmens globėju ar rūpintoju.

Aprūpintojas skiriamas Asmens su negalia teisių apsaugos agentūros direktoriaus ar jo įgalioto asmens sprendimu.

Asmuo, siekiantis tapti aprūpintoju, ne vėliau kaip per 36 mėn. nuo asmens su negalia pilnametystės sukakties dienos kreipiasi į Asmens su negalia teisių apsaugos agentūrą ir pateikia šiuos dokumentus:

1. prašymą dėl skyrimo aprūpintoju, kuriame nurodomi asmens, siekiančio tapti aprūpintoju, ir asmens su negalia kontaktiniai duomenys;
2. asmens tapatybę patvirtinantį dokumentą (pasą arba asmens tapatybės kortelę);
3. asmens giminystės ryšį su asmeniu su negalia patvirtinančius dokumentus (gimimo liudijimas, gyventojų registro dokumentai ar kiti) arba dokumentą, patvirtinantį, kad asmuo iki asmens su negalia pilnametystės teismo sprendimu buvo paskirtas asmens su negalia globėju ar rūpintoju.

1. kreiptis dėl slaugomo ar prižiūrimo asmens individualiųjų pagalbos poreikių tenkinimo;
2. gauti, tvarkyti ir naudoti slaugomam ar prižiūrimam asmeniui paskirtas ir išmokėtas tikslines kompensacijas, šalpos ir kitas išmokas, socialinio draudimo pensijas;
3. gauti informaciją apie slaugomam ar prižiūrimam asmeniui nustatytus neįgalumo lygį, dalyvumo lygį, individualiuosius pagalbos poreikius, rekomenduojamas pagalbos priemones.

1. asmenys, kuriems nustatytas lengvojo automobilio ar jo techninio pritaikymo išlaidų kompensacijos poreikis;

1. asmenys, kuriems nustatytas sunkaus ar vidutinio neįgalumo lygis;
2. asmenys, kuriems nustatytas 0–25 procentų dalyvumo lygis;
3. asmenys, kuriems nustatytas 30–55 procentų dalyvumo lygis ir kurie turi galiojantį dokumentą, patvirtinantį teisę vairuoti lengvąjį automobilį, ir dėl ligos sukeltos negalios nuolat naudojasi techninėmis judėjimo pagalbos priemonėmis: vežimėliu, skirtu asmeniui su negalia, ar vaikščiojimo priemonėmis (lazdele, ramentais, vaikštyne ar kita vaikščiojimui palengvinti skirta priemone).

Asmenų su negalia automobilių statymo korteles išduoda ir keičia Asmens su negalia teisių apsaugos agentūros teritoriniai skyriai.

Pav. Asmens su negalia automobilio statymo kortelė.

Asmens su negalia automobilio statymo kortelės naudojimas yra asmens su negalia teisių užtikrinimo priemonė. Kortelė yra išduodama asmenims su negalia, atitikusiems nustatytus kriterijus. Juridiniams asmenims Kortelė neišduodama.

Kortelę turi teisę gauti asmenys, kuriems nustatytas: 

1. lengvojo automobilio ar jo techninio pritaikymo išlaidų kompensacijos poreikis; 
2. sunkaus ar vidutinio neįgalumo lygis; 
3. 0–25 procentų dalyvumo lygis (iki 2023 m. gruodžio 31 d. – darbingumo lygis arba didelių specialiųjų poreikių lygis); 
4. 30–55 procentų dalyvumo lygis (iki 2023 m. gruodžio 31 d. – darbingumo lygis) ir kurie turi galiojantį dokumentą, patvirtinantį teisę vairuoti lengvąjį automobilį, ir dėl ligos sukeltos negalios nuolat naudojasi techninėmis judėjimo pagalbos priemonėmis: vežimėliu, skirtu asmeniui su negalia, ar vaikščiojimo priemonėmis (lazdele, ramentais, vaikštyne ar kita vaikščiojimui palengvinti skirta priemone). 

Kortelė suteikia teisę sustoti (stovėti) asmenims su negalia skirtose vietose, kuriose jiems sustoti (stovėti) nedraudžia Kelių eismo taisyklės. Kortelė suteikia išimtinę teisę statyti automobilį be mokesčio ar viršijant stovėjimo trukmės limitus.
Asmuo, vežantis asmenį su negalia, turintį Kortelę, turi teisę statyti automobilį asmenims su negalia skirtose vietose.  Ženklas „Asmuo su negalia“

Ženklas „Asmuo su negalia“ skirtas informuoti kitus eismo dalyvius, kad automobiliu naudojasi asmuo su negalia. 

Šis ženklas automatiškai nesuteikia teisės statyti automobilį asmenims su negalia skirtose vietose. Jį naudoti gali tik šią teisę turintys asmenys ar atstovai.

Ženklą galima įsigyti savo lėšomis prekybos vietose, juo turi būti pažymėtas automobilio priekis ir galas.  

Kas gali naudoti ženklą „Asmuo su negalia“? 

Teisę naudoti ženklą „Asmuo su negalia“ turi: 

1. fiziniai asmenys, kurie patys vairuoja transporto priemones ir kuriems nustatytas 0–30 procentų dalyvumo lygis (iki 2023 m. gruodžio 31 d. – darbingumo lygis arba didelių specialiųjų poreikių lygis) (teisę naudotis šia teise patvirtinantis dokumentas – vairuotojo asmens su negalia pažymėjimas); 
2. fiziniai asmenys, kurie patys vairuoja transporto priemones ir turi jiems išduotą asmens su negalia automobilio statymo kortelę (teisę naudotis šia teise patvirtinantys dokumentai – vairuotojo asmens su negalia pažymėjimas ir asmens su negalia automobilio statymo kortelė); 
3. fiziniai asmenys, kurie veža asmenis, kuriems yra nustatytas 0–25 procentų dalyvumo lygis (iki 2023 m. gruodžio 31 d. – darbingumo lygis arba didelių specialiųjų poreikių lygis) ar sunkaus ar vidutinio neįgalumo lygis (teisę naudotis šia teise patvirtinantis dokumentas – vežamo asmens su negalia pažymėjimas); 
4. socialinių paslaugų, švietimo ir ugdymo, socialinės globos įstaigos, savivaldybių institucijų įgaliotos įstaigos (toliau – įstaigos), kai veža asmenis su negalia;
5. nevyriausybinės organizacijos, atstovaujančios asmenims su negalia, kai veža asmenis su negalia.

• suaugę asmenys su negalia ir jų šeimos,
• senyvo amžiaus asmenys ir jų šeimos,
• socialinę riziką patiriančios šeimos,
• vaikai su negalia ir jų šeimos,
• kiti asmenys ir jų šeimos (laikinai dėl ligos ar kitų priežasčių savarankiškumo netekę asmenys).

Asmuo (jo teisėtas atstovas), pageidaujantis gauti socialinės priežiūros (pagalbos į namus) paslaugas gali kreiptis į gyvenamosios vietos seniūnijos socialinį darbo organizatorių,  Kupiškio socialinių paslaugų centrą, Kupiškio rajono savivaldybės administracijos Socialinės paramos skyrių (112 kab., tel. +370 459 51731) arba užpildyti prašymą SPIS (Socialinės paramos šeimai informacinėje sistemoje). Asmuo (jo teisėtas atstovas) užpildo Prašymą-paraišką socialinėms paslaugoms gauti (SP-8 forma) ir pateikia šiuos dokumentus:

• asmens dokumentą: pasą arba asmens tapatybės kortelę;
• duomenis apie asmeniui nustatytus individualios pagalbos poreikius, neįgalumo, dalyvumo lygį (iki 2023 m. gruodžio 31 d. – specialiuosius poreikius, darbingumo lygį);
• išrašą iš medicinos dokumentų, forma 027/a, išduotą asmens šeimos gydytojo, patvirtinantį pagalbos į namus reikalingumą asmeniui pagal esamą sveikatos būklę (jei nėra nustatytas individualios pagalbos poreikis, neįgalumo, dalyvumo lygis (iki 2023 m. gruodžio 31 d. – specialieji poreikiai, darbingumo lygis).

Maitinimo organizavimas, maisto produktų nupirkimas, pristatymas ir pagalba ruošiant maistą, pagalba buityje ir namų ruošoje, palydėjimas į įvairias įstaigas, kasdienių asmens higienos įgūdžių palaikymas, kitos paslaugos, reikalingos siekiant asmeniui sudaryti galimybes gyventi savo namuose. Pagalbos į namus paslaugą turi sudaryti ne mažiau kaip 3 paslaugos.

Pagalba į namus teikiama asmeniui, atsižvelgus į jo poreikius. Paslaugos trukmė –  nuo 2 val. iki 10 val. per savaitę darbo dienomis.

Jei asmuo (šeima) gauna socialinę pašalpą arba asmens (vidutinės šeimos pajamos, tenkančios vienam šeimos nariui per mėnesį) pajamos yra mažesnės kaip 2 valstybės remiamų pajamų dydžiai, paslauga teikiama nemokamai.

Asmens mokėjimas priklauso nuo asmens (šeimos) gaunamų vidutinių pajamų ir nustatytų individualios pagalbos teikimo išlaidų kompensacijos (ar iki 2023 m. gruodžio 31 d. specialiųjų poreikių, darbingumo lygio) poreikių.

Asmeninė pagalba – asmeninio asistento, atsižvelgiant į asmens individualius pagalbos poreikius, individualiai teikiama pagalba asmeniui su negalia atliekant darbus ir vykdant veiklas, kurių dėl negalios asmuo negali atlikti savarankiškai ir kurie būtini siekiant gyventi savarankiškai ir veikti visose gyvenimo srityse.

Teisę gauti asmeninę pagalbą turi asmenys su negalia (toliau – asmuo), kurių funkcijos, veikla, dalyvumas dėl negalios yra apriboti (negali savarankiškai orientuotis, nuvykti iš taško A į tašką B ir (ar) tvarkyti asmeninio ir (ar) socialinio gyvenimo) ir kuriems reikalinga kitų asmenų pagalba.

Asmeninės pagalbos poreikis nevertinamas ir asmeninė pagalba neteikiama asmenims, kurie gauna slaugos ar paliatyviosios pagalbos paslaugas gydymo įstaigoje, arba socialines paslaugas stacionarioje socialinių paslaugų įstaigoje.

Pirmumo teisę gauti asmeninę pagalbą turi asmenys, kurie:

• yra vyresni nei 14 metų ir kurie mokosi pagal formaliojo švietimo programas;
• dirba arba ieško darbo, naudodamiesi Užimtumo tarnybos prie Lietuvos Respublikos socialinės apsaugos ir darbo ministerijos (toliau – Užimtumo tarnyba) teikiamomis pagalbos įsidarbinant paslaugomis;
• gyvena vieni.

Asmeninis asistentas, atsižvelgdamas į konkretaus asmens poreikius, asmens galimybes ir Sutartyje nustatytas sąlygas, padeda asmeniui:

• teikia jam pagalbą atliekant darbus ir vykdant veiklas (darbai ir vykdomos veiklos atliekamos kartu, bet ne už asmenį), kurių dėl negalios jis negali atlikti savarankiškai ir kurie būtini siekiant gyventi savarankiškai ir veikti visose gyvenimo srityse;
• teikia jam individualią diskretišką pagalbą, susijusią su asmens higiena (padeda apsirengti, nusiprausti, nusimaudyti, pasinaudoti tualetu ir kt.);
• lydi jį į sveikatos priežiūros ir (ar) kitas valstybės ir (ar) savivaldybės institucijas, įstaigas, organizacijas, užimtumo įstaigas, darbovietę, laisvalaikio praleidimo vietą ir kt., teikia pagalbą judant įvairiais paviršiais ir kt.;
• teikia pagalbą maitinimosi procese (paruošia stalo įrankius, padeda juos pakelti ir palaikyti valgymo metu, padeda planuoti mitybą ir kt.);
•  teikia individualią pagalbą, padedančią adekvačiai reaguoti į jį supančią aplinką, užmegzti ir palaikyti su ja socialinius santykius (bendrauti, kalbėti, orientuotis laike ir aplinkoje, laikytis dienos režimo, ugdytis savivoką, gebėjimą disponuoti finansiniais ištekliais, būti socialiai aktyviam, organizuoti poilsį, laisvalaikį ir kt.).

Asmeninis asistentas neteikia pagalbos, susijusios su mokymo, darbo funkcijų, sveikatos priežiūros ar nepilnamečio asmens priežiūros dėl jo amžiaus procesu (pavyzdžiui, neatlieka už asmenį buities ir namų ruošos darbų, nevykdo slaugytojo ar slaugytojo padėjėjo, mokytojo ar mokinio padėjėjo, studijų padėjėjo, darbo asistento funkcijų, neteikia pagalbos priimant kasdienius sprendimus, nelydi vaiko iki 8 metų į ugdymo įstaigas ir iš jų, neatstovauja vaikui iki 18 metų, nedalyvauja kartu su asmeniu medicininės reabilitacijos veiklose, asmens ugdymo ar užimtumo veiklose, kurios vykdomos socialines ir ugdymo paslaugas teikiančiose įstaigose, nepadeda teisėtiems asmens atstovams užtikrinti jo priežiūros, kurią turi užtikrinti patys teisėti asmens atstovai, ir kt.).

Asmens mokėjimo už asmeninę pagalbą dydis kiekvienam asmeniui nustatomas individualiai, įvertinus jo finansines galimybes mokėti už asmeninę pagalbą ir (ar) jam (šeimai) teikiamas socialines paslaugas. Asmens mokėjimo už asmeninę pagalbą dydis negali viršyti 20 procentų asmeninės pagalbos teikimo išlaidų dydžio. Asmeniui, kurio pajamos yra mažesnės negu 2 VRP, asmeninė pagalba teikiama nemokamai.

Asmuo (jo teisėtas atstovas), pageidaujantis gauti asmeninę pagalbą prašymą-paraišką dėl asmeninės pagalbos gali kreiptis į gyvenamosios vietos seniūnijos socialinį darbo organizatorių, Kupiškio socialinių paslaugų centrą, Kupiškio rajono savivaldybės administracijos Socialinės paramos skyrių (112 kab., tel. +370 459 51731) arba užpildyti prašymą SPIS (Socialinės paramos šeimai informacinėje sistemoje). Teikiant prašymą-paraišką reikia pateikti asmens tapatybę, negalią patvirtinančius dokumentus ir pagal poreikį kitus dokumentus.

Vieną kartą per kalendorinius metus galima kreiptis dėl tikslinės pašalpos sergant onkologine liga, jei per 6 mėn. iki kreipimosi ar kreipimosi metu yra taikomas aktyvus gydymas: atlikta operacija, taikomas radioterapinis (spindulinis), chemoterapinis ar kitas gydymas, pagal pateiktus patvirtinančius dokumentus. Miesto gyventojai prašymą gali užpildyti Socialinių paslaugų centre arba savivaldybės administracijos Socialinės paramos skyriuje, seniūnijų gyventojai – seniūnijose pagal gyvenamąją vietą. Skiriant tikslinę pašalpą yra vertinamos asmens (šeimos) pajamos.

Taip. Galima sudaryti susitarimą su kreditoriumi arba prašyti antstolio taikyti mokėjimo grafiką.

Pirminė teisinė pagalba – tai gyventojams teikiama nemokama teisinė informacija, konsultacijos ir pagalba rengiant paprastus dokumentus (prašymus, skundus).

Dėl pirminės teisinės pagalbos (konsultacijų, dokumentų rengimo) reikia kreiptis į savo  gyvenamosios vietos Savivaldybės administraciją, t.y. į Teisės skyrių.

Ne. Pirminė teisinė pagalba teikiama nemokamai visiems gyventojams.

Teisinė informacija ir konsultacijos; pagalba rengiant prašymus, skundus; ginčo sprendimo būdų paaiškinimas; informavimas apie kompetentingas institucijas. Nerengiami procesiniai dokumentai teismui ir neatstovaujama bylose.

Taip – telefonu arba el. paštu pagal Savivaldybės nustatytą tvarką.

Antrinė teisinė pagalba (advokatas, dokumentai teismui, atstovavimas) skiriama, kai:

• asmens pajamos ir turtas neviršija nustatytų ribų;
• byla susijusi su svarbiomis teisėmis (šeima, darbo santykiai, socialinės teisės ir kt.);
• asmuo pats negali apginti savo teisių.

Teisinė pagalba skiriama, kai:

• siekiama pripažinti asmenį neveiksniu arba ribotai veiksniu tam tikrose srityse;
• reikalingas globėjo ar rūpintojo paskyrimas;
• asmuo dėl sveikatos būklės negali pats ginti savo teisių.

• asmens tapatybės kortelės kopija;
• tėvų asmens dokumentų kopijos (jei aktualu);
• asmens su negalia pažymėjimo kopija;
• vaiko gimimo liudijimo kopija (jei aktualu);
• sprendimo dėl individualios pagalbos teikimo išlaidų kompensacijos poreikio kopija;
• sprendimo dėl dalyvumo lygio, jo priežasties, termino ir netekto dalyvumo procentų kopija;
• išvada dėl asmens gebėjimo pasirūpinti savimi ir priimti kasdienius sprendimus.

Pastaba: konkretus dokumentų sąrašas gali skirtis priklausomai nuo bylos aplinkybių.

Išskaitų dydžiai ribojami įstatymu. Iš darbo užmokesčio (po mokesčių):

Ne. Yra nustatyta neišieškoma suma, kuri turi likti asmeniui. Taip pat negalima išieškoti iš:

• vaikų pinigų;
• tikslinių socialinių išmokų;
• kai kurių kompensacijų.

Kreiptis į antstolį su prašymu grąžinti permoką arba skųsti antstolio veiksmus teismui.

Savivaldybės tarybos posėdžių informacija yra skelbiama Savivaldybės interneto svetainėje adresu: https://www.kupiskis.lt/struktura-ir-kontaktine-informacija/savivaldybes-taryba/tarybos-posedziu-darbotvarkes/254.

Informacija apie Savivaldybės tarybos narių darbo užmokestį skelbiama Savivaldybės interneto svetainėje adresu: https://www.kupiskis.lt/savivaldybes-taryba/tarybos-nariai/ismokos-tarybos-nariams/247.

Savivaldybės tarybos narių veiklos ataskaitos skelbiamos prie kiekvieno Tarybos nario informacijos Savivaldybės interneto svetainėje adresu: https://www.kupiskis.lt/struktura-ir-kontaktine-informacija/savivaldybes-taryba/tarybos-nariai/246.

Ne. Savivaldybės tarybos posėdžius prireikus, ne rečiau kaip kas 3 mėnesiai, šaukia Meras, o kai jis negali eiti pareigų arba jo nėra, – laikinai Savivaldybės tarybos paskirtas Tarybos narys.

Ne. Nepriklausantys Komitetui Savivaldybės tarybos nariai, suinteresuoti asmenys, norintys dalyvauti Komiteto posėdyje, likus ne mažiau kaip 1 darbo dienai iki Komiteto posėdžio, apie savo pageidavimą dalyvauti svarstant atitinkamą klausimą turi pranešti Komiteto pirmininkui.

Savivaldybės tarybos posėdyje svarstytinus klausimus kartu su sprendimų projektais Savivaldybės tarybos posėdžių sekretoriui teikia Savivaldybės meras, Komitetai, Komisijos, Savivaldybės tarybos nariai, frakcijos, grupės, į jokią frakciją ar grupę nesusivieniję Savivaldybės tarybos nariai, Kolegija, opozicijos lyderis, Savivaldybės kontrolierius.

Paprastai sprendimų projektus rengia Savivaldybės administracija. Dėl Savivaldybės tarybos sprendimų projektų, kuriuos rengia ne Savivaldybės administracija, turi būti gautos Savivaldybės administracijos išvados.

Duomenys apie kiekvieno Savivaldybės  tarybos nario balsavimą, išskyrus atvejus, kai balsuojama slaptai, yra vieši. Savivaldybės  tarybos narių balsavimo rezultatai yra saugomi informacinėse laikmenose ir skelbiami Savivaldybės interneto svetainėje adresu: https://www.kupiskis.lt/struktura-ir-kontaktine-informacija/savivaldybes-taryba/tarybos-posedziu-darbotvarkes/254 

Savivaldybės tarybos nariai į gautą gyventojų prašymą privalo atsakyti raštu ne vėliau kaip per 20 darbo dienų.

Gyventojai, asociacijos ir kiti asmenys pageidavimus ir pasiūlymus dėl Savivaldybės tarybos sprendimų projektų ir kitų klausimų, susijusių su Savivaldybės tarybos veikla, gali teikti Savivaldybės interneto svetainėje www.kupiskis.lt, elektroniniu paštu savivaldybe@kupiskis.lt.

Asmuo ar jo teisėtas atstovas dėl dienos, trumpalaikės, ilgalaikės socialinės globos paslaugų suteikimo gali kreiptis tiesiogiai į gyvenamosios vietos seniūniją, į Kupiškio socialinių paslaugų centrą (Vilniaus g. 33, Kupiškis), į Kupiškio rajono savivaldybės administracijos Socialinės paramos skyrių (Vytauto g. 2, Kupiškis, 112 kab.) arba gali pateikti prašymą elektroniniu būdu (www.spis.lt.), patvirtindamas savo tapatybę elektroniniu parašu arba kitais būdais, nustatytais Lietuvos Respublikos teisės aktuose. Išsamesnė informacija suteikiama tel. +370 665 82094.

Asmuo ar jo teisėtas atstovas kreipdamiesi pateikia:

1. užpildytą (gali būti pildoma vietoje) Prašymo - paraiškos socialinėms paslaugoms gauti SP-8 formą, patvirtintą Lietuvos Respublikos socialinės apsaugos ir darbo ministro 2005 m. birželio 27 d. įsakymu Nr. A1‑183 „Dėl kai kurių socialinei paramai gauti reikalingų formų patvirtinimo“;

1. asmens tapatybę patvirtinantį dokumentą (pasą, asmens tapatybės kortelę, leidimą gyventi Lietuvoje (ne ES valstybių narių piliečiams). Įsitikinus asmens tapatybe, dokumentas grąžinamas jį pateikusiam asmeniui, asmens tapatybę patvirtinančio dokumento kopija nedaroma. Asmeniui kreipiantis paštu, teikiama teisės aktų nustatyta tvarka patvirtinta asmens tapatybę patvirtinančio dokumento kopija;
2. asmens su negalia pažymėjimo kopija;
3. sprendimus dėl asmeniui nustatyto individualios pagalbos teikimo išlaidų kompensacijos poreikio, dalyvumo lygio (iki 2023 m. gruodžio 31 d. – specialiųjų poreikių, darbingumo ar specialiųjų poreikių lygio nustatymo) bei rekomendaciją dėl pagalbos poreikio.
4. pažymą apie asmens deklaruotą gyvenamąją vietą, o jei asmuo nėra deklaravęs gyvenamosios vietos ir nėra įrašytas į gyvenamosios vietos neturinčių asmenų apskaitą, pagal galimybes pateikia dokumentų, įrodančių, kad jis gyvena tos savivaldybės teritorijoje (pavyzdžiui, turi viešajame registre įregistruotą nuomos sutartį), kopijas, jei tokios informacijos nėra registruose, valstybės ar vidaus administravimo informacinėse sistemose;
5. asmens sveikatos priežiūros įstaigos gydytojo medicinos dokumentų išrašą / siuntimą (forma Nr. 027/a), kuriame turi būti nurodyta konkreti diagnozė, informacija apie asmens sveikatos būklę ir patvirtinimas, kad asmuo neserga ūmiomis infekcinėmis ar kitomis pavojingomis užkrečiamosiomis ligomis ir jam nediagnozuota ūmi psichozė.
6. teismo nutartį dėl globos, rūpybos nustatymo, globėjo, rūpintojo paskyrimo (jei asmeniui nustatyta globa, rūpyba) ar kitą dokumentą, patvirtinantį asmens teisėto atstovavimo pagrindą.

Teisę gauti ilgalaikę (trumpalaikę) socialinę globą turi gyvenamąją vietą deklaravę Kupiškio rajono savivaldybėje suaugę asmenys su negalia arba senyvo amžiaus asmenys, kuriems teisės aktų nustatyta tvarka nustatytas ilgalaikės (trumpalaikės) socialinės globos poreikis, 0–40 procentų dalyvumo lygis (iki 2023 m. gruodžio 31 d. darbingumo lygis) arba vidutinių ar didelių specialiųjų poreikių lygis, ir kuriems teisės aktų nustatyta tvarka nustatytas I-IV lygio individualios pagalbos teikimo išlaidų kompensacijos poreikio (iki 2023 m. gruodžio 31 d. specialusis nuolatinės slaugos ar specialusis nuolatinės priežiūros (pagalbos) poreikis). Išsamesnė informacija suteikiama tel. +370 665 82094.

Mokėjimas už ilgalaikės (trumpalaikės) socialinės globos paslaugas priklauso nuo asmens gaunamų pajamų (pensijos), nustatytų individualios pagalbos išlaidų kompensacijos poreikių lygio, nuosavybės teise turimo ar per praėjusius 24 mėnesius iki kreipimosi dėl socialinių paslaugų skyrimo turėto turto. Išsamesnė informacija suteikiama tel. +370 665 82094.

1. Mokėjimo už asmeniui teikiamą trumpalaikę socialinę globą dydis neturi viršyti 80 procentų jo pajamų. Jeigu asmuo pagal Tikslinių kompensacijų įstatymą gauna individualios pagalbos teikimo išlaidų kompensaciją, 100 procentų šios kompensacijos skiriama trumpalaikės socialinės globos išlaidoms padengti;
2. mokėjimo už suaugusiam asmeniui teikiamą ilgalaikę socialinę globą dydis neturi viršyti 80 procentų jo pajamų, jeigu jo turto vertė yra mažesnė už jo gyvenamosios vietos savivaldybėje nustatytą turto vertės normatyvą. Jeigu asmuo pagal Tikslinių kompensacijų įstatymą gauna individualios pagalbos teikimo išlaidų kompensaciją, 100 procentų šios kompensacijos skiriama ilgalaikės socialinės globos išlaidoms padengti;
3. jeigu suaugusio asmens turto vertė yra didesnė už jo gyvenamosios vietos savivaldybėje nustatytą turto vertės normatyvą, mokėjimo už suaugusiam asmeniui teikiamą ilgalaikę socialinę globą dydis per mėnesį padidėja vienu procentu, skaičiuojant nuo jo turto vertės, viršijančios šį normatyvą.

Laikinas atokvėpis gali būti skiriamas, suteikiant galimybę pailsėti, asmeniui (šeimai), prižiūrinčiam (-iai) asmenį, kuriam nustatytas individualios pagalbos teikimo išlaidų kompensacijos poreikis (iki 2023 m. gruodžio 31 d. – specialusis nuolatinės slaugos ar priežiūros (pagalbos) poreikis) (toliau – prižiūrimas asmuo). Kupiškio rajono savivaldybėje akredituotą laikino atokvėpio paslaugą teikia Kupiškio socialinės globos namai iki 720 val. per kalendorinius metus. Išsamesnė informacija suteikiama, tel. +370 665 82094.

Mokėjimo už  dienos socialinės globos ir laikino atokvėpio paslaugą dydis:

1. neturi viršyti 40 procentų individualios pagalbos teikimo išlaidų kompensacijos, mokamos pagal Tikslinių kompensacijų įstatymą laikino atokvėpio paslaugos gavėjo prižiūrimam asmeniui, kuriam nustatytas pirmo arba antro lygio individualios pagalbos teikimo išlaidų kompensacijos poreikis, dydžio;
2. neturi viršyti 60 procentų individualios pagalbos teikimo išlaidų kompensacijos, mokamos pagal Tikslinių kompensacijų įstatymą laikino atokvėpio paslaugos gavėjo prižiūrimam asmeniui, kuriam nustatytas trečio arba ketvirto lygio individualios pagalbos teikimo išlaidų kompensacijos poreikis, dydžio.

Socialinė pašalpa ir toliau gali būti skiriama, jeigu pajamos, tenkančios vienam asmeniui per mėnesį, yra mažesnės kaip 1,1 VRP dydžio, t. y. 256,3 Eur. Apskaičiuojant besikreipiančiojo asmens/šeimos pajamas, neįskaitoma dalis darbinių pajamų (priklausomai nuo šeimos sudėties ir vaikų skaičiaus – nuo 20 iki 40 proc.).

Vienam gyvenančiam asmeniui arba bent vienam iš šeimos narių įsidarbinus, jeigu jie buvo socialinės pašalpos gavėjai ir atitinka šias sąlygas, už kiekvieną su darbo ar tarnybos santykiais susijusį mėnesį, bet ne ilgiau kaip 12 mėnesių, papildomai skiriama socialinė pašalpa:

• įsidarbina ir dirba (dirbo) ne mažiau kaip du trečdalius maksimalios darbo laiko trukmės arba dirba ne visą darbo laiką ir jam darbo užmokesčio apskaičiuojama ne mažiau už minimaliąją mėnesinę algą arba minimalųjį valandinį atlygį proporcingai dirbtam laikui arba atliktam darbui;
• iki įsidarbinimo buvo įsiregistravę Užimtumo tarnyboje ar kitos valstybės valstybinėje įdarbinimo tarnyboje ne trumpiau kaip 6 mėnesius iš eilės ir per šį laikotarpį nedirbo arba dirbo mažiau negu nustatyta įstatymo, arba dirbo užimtumo didinimo programoje numatytus darbus;
• buvo socialinės pašalpos gavėjai bent vieną mėnesį per paskutinius 3 mėnesius prieš įsidarbinimą;

kreipėsi ne vėliau kaip per 12 mėnesių nuo įsidarbinimo

Teisę gauti paramą pagal materialinio nepritekliaus mažinimo programą (toliau – MNM) arba prasitęsti turimos kortelės galiojimą turi asmenys (šeimos), kai vidutinės mėnesinės pajamos vienam asmeniui neviršija 1,5 valstybės remiamų pajamų (VRP) dydžio (349,50 EUR) per mėnesį.

MNM parama gali būti skiriama Išimties atvejais, kai vieno gyvenančio asmens ir (ar) bendrai gyvenančio (-ių) asmens (-ų) pajamos per mėnesį vienam nariui yra didesnės nei 1,5 VRP dydžio, bet neviršija 2,5 VRP dydžio (582,50 EUR) per mėnesį, ir jeigu vienas gyvenantis asmuo arba bent vienas iš bendrai gyvenančių asmenų atitinka šias sąlygas:

• vienas ar keli iš bendrai gyvenančių asmenų ar vienas gyvenantis asmuo yra su negalia;
• asmuo ar bendrai gyvenantys asmenys, auginantys 3 ir daugiau vaikų;

• vienas iš tėvų, auginantis vaiką (-us);
• pensinio amžiaus asmenys;

• prieglobsčio prašytojai.

Vieno gyvenančio asmens ir (ar) bendrai gyvenančių asmenų, kurie kreipiasi dėl šios paramos,  pajamos nevertinamos ir parama skiriama vienerius metus šiais atvejais:

• gaisro atveju;

• stichinės nelaimės atveju;
• šeimos nario mirties atveju;

• vaikui (-ams) netekus maitintojo (-jų).

Kortelių dalinimas bei maisto donacija teikiama adresu Gedimino g. 28, Kupiškyje. Informacija teikiama tel. +370 659 55402.

Prašymai skirti paramą pagal MNM programą gali būti pateikti tiesiogiai socialinio darbo organizatoriams, atvykus į seniūniją (pagal faktinę gyvenamąją vietą iš anksto suderintu laiku) ir Kupiškio socialinių paslaugų centrą (miesto gyventojams) arba elektroniniu būdu socialinės paramos šeimai informacinėje sistemoje www.spis.lt.  Asmuo dėl MNM paramos gavimo, turi užpildyti nustatytos formos Prašymą ir (ar) nustatytos formos Sutikimą gauti maisto donacijai ir pateikti reikiamus dokumentus, pagrindžiančius asmens pajamas, jeigu jų ar kitos reikalingos informacijos negalima gauti iš valstybės ir žinybinių registrų bei valstybės informacinių sistemų.

Reikalinga pateikti šiuos pridedamus dokumentus:

• asmens tapatybę patvirtinantį dokumentą (išskyrus atvejus, kai dokumentai teikiami elektroniniu būdu);
• dokumentus apie gautas pajamas per paskutinius 3 mėnesius iki kreipimosi (arba kreipimosi mėnesio, jeigu, palyginus su praėjusiais 3 mėnesiais, keitėsi pajamų šaltinis ar šeimos sudėtis);

• kitus, teisę į paramą patvirtinančius dokumentus (jei nėra galimybės gauti patvirtinančią informaciją iš informacinių sistemų).

1. Kad mokinys gautų nemokamą maitinimą, išskyrus nemokamus pietus nevertinant šeimos pajamų, ir paramą mokinio reikmenims įsigyti, galima kreiptis nuo kalendorinių metų liepos 1 dienos.

1. Dėl paramos mokinio reikmenims įsigyti pareiškėjas gali kreiptis iki kalendorinių metų spalio 5 dienos. 
2. Dėl nemokamų pietų priešmokyklinukams, pirmokams ir antrokams kreiptis nereikia.

Mokiniams nemokamas maitinimas skiriamas:

1. nuo mokslo metų pradžios iki ugdymo proceso pabaigos, o IV gimnazijos klasės mokiniams – iki brandos egzaminų sesijos pabaigos;
2. pateikus prašymą-paraišką (prašymą) mokslo metais – nuo informacijos apie priimtą sprendimą gavimo mokykloje kitos dienos iki ugdymo proceso pabaigos, o IV gimnazijos klasės mokiniams – iki brandos egzaminų sesijos pabaigos;
3. vasaros atostogų metu mokyklose organizuojamose dieninėse vasaros poilsio stovyklose.

Vienkartinė parama mokinio reikmenims įsigyti už atitinkamų mokslo metų laikotarpį skiriama iki mokslo metų pradžios arba mokslo metais, bet ne vėliau kaip iki einamųjų metų gruodžio 15 d.

Taip, prašymą–paraišką socialinei pašalpai gauti galite pateikti (ir kartu pridėti reikiamų dokumentų kopijas) elektroniniu būdu per Socialinės paramos šeimai informacinę sistemą (SPIS).

Socialinės reabilitacijos asmenims su negalia bendruomenėje paslaugos gavėjai – Kupiškio rajono savivaldybės teritorijoje gyvenamąją vietą deklaravę asmenys:

• suaugę asmenys su negalia ir jų šeimos (globėjai);
• vaikai su negalia ir jų šeimos (globėjai).

• socialinių ir (ar) kasdienių savarankiško gyvenimo įgūdžių, gebėjimų ugdymas ir (ar)

palaikymas, ir (ar) atkūrimas;

• saviraiškos įgūdžių, gebėjimų ugdymas ir (ar) palaikymas, ir (ar) atkūrimas;
• sveikos gyvensenos įgūdžių, gebėjimų ugdymas ir (ar) palaikymas, ir (ar) atkūrimas;
• užimtumo įgūdžių, gebėjimų ugdymas ir (ar) palaikymas, ir (ar) atkūrimas;
• palydėjimas ir (ar) transporto organizavimas;
• individuali ir (ar) grupinė emocinė pagalba.

Dėl socialinės reabilitacijos asmenims su negalia bendruomenėje paslaugos skyrimo asmuo (vienas iš suaugusių šeimos narių) ar jo globėjas, rūpintojas, aprūpintojas ar bendruomenės nariai ar kiti suinteresuoti asmenys, veikiantys asmens su negalia (šeimos) ar visuomenės socialinio saugumo interesais raštišku nustatytos formos prašymu gali kreiptis į socialinės reabilitacijos asmenims su negalia bendruomenėje paslaugas teikiančias įstaigas:

• VšĮ LASS šiaurės rytų centro, Kupiškio filialą, Taikos g. 1-2, Kupiškyje, tel. +370 459 51064, paštas kupiskis@lass.lt;

• Kupiškio rajono asmenų su negalia draugiją, Šimtmečio g. 2, Kupiškyje, tel. +370 459 35311, paštas asndkupiskis@gmail.com;

• Kupiškio krašto žmonių su negalia sąjungą, Gedimino g. 15A, Kupiškyje, tel. +370 459 35 397, paštas eznskupiskis@gmail.com

Dėl prašymo pateikimo ir išsamesnės informacijos galima kreiptis į Kupiškio rajono savivaldybės administracijos Socialinės paramos skyrių, 112 kab. Informacija teikiama tel. +370 665 88 929, el. p. jolanta.pranskuniene@kupiskis.lt.

Teisę į socialinio būsto nuomą turi asmenys ir šeimos, kurie atitinka šiuos reikalavimus:
1) kurių gyvenamoji vieta yra deklaruota Kupiškio mieste ar rajone, taip pat asmenys, įtraukti į gyvenamosios vietos nedeklaravusių asmenų apskaitą Kupiškio rajone.
2) Gyventojų turto deklaravimo įstatyme nustatyta tvarka deklaravo turtą ir gautas pajamas.
3) neturi Lietuvos Respublikos teritorijoje nuosavybės (bendrosios nuosavybės) teise būsto arba nuosavybės (bendrosios nuosavybės) teise turimas būstas, Nekilnojamojo turto kadastro duomenimis, yra fiziškai nusidėvėjęs daugiau kaip 60 procentų, arba nuosavybės (bendrosios nuosavybės) teise turimo būsto naudingasis plotas, tenkantis vienam asmeniui ar šeimos nariui, yra mažesnis kaip 10 kvadratinių metrų arba yra mažesnis kaip 14 kvadratinių metrų, jeigu šeimoje yra neįgalusis arba asmuo, sergantis lėtinės ligos, įrašytos į Vyriausybės ar jos įgaliotos institucijos patvirtintą sąrašą, sunkia forma, arba asmuo ar šeimos narys tampa neįgaliuoju ir dėl judėjimo ar apsitarnavimo funkcijų sutrikimų jam (šeimai) turi būti nuomojamas specialiai pritaikytas socialinis būstas.

Asmenų prašymai priimami Kupiškio rajono savivaldybės administracijos Turto ir viešosios tvarkos skyriuje, Vytauto g. 2, II a., 210A kab., Kupiškis, tel. +370 459 35520, el. p. arvyde.vesciuniene@kupiskis.lt.

Parama būstui įsigyti teikiama valstybės iš dalies kompensuojamų būsto kreditų gavėjams teikiant subsidijas valstybės iš dalies kompensuojamo būsto kredito daliai apmokėti.

Subsidija valstybės iš dalies kompensuojamo būsto kredito daliai apmokėti teikiama kreditų gavėjams, jeigu jie atitinka LR paramos būstui įsigyti ar išsinuomoti įstatymo 8 straipsnyje nustatytus reikalavimus:
1) Gyventojų turto deklaravimo įstatyme nustatyta tvarka deklaravo turtą ir gautas pajamas; deklaruoto turto vertė ir pajamos, kurios, vadovaujantis Lietuvos Respublikos piniginės socialinės paramos nepasiturintiems gyventojams įstatymo 17 straipsniu, įskaitomos į asmens ar šeimos gaunamas pajamas, neviršija šio įstatymo 11 straipsnio 1 dalyje nustatytų pajamų ir turto dydžių;

2) įsigyja pirmą būstą Lietuvos Respublikos teritorijoje arba atitinka vieną iš šių sąlygų:

- pastaruosius 5 metus iki prašymo suteikti paramą būstui įsigyti pateikimo dienos, šio prašymo pateikimo metu, taip pat teisės į valstybės iš dalies kompensuojamą būsto kreditą ir į išperkamosios būsto nuomos mokesčio dalies kompensaciją nustatymo metu neturi būsto nuosavybės teise ir nebuvo pasinaudoję šia paramos forma ar finansine paskata pirmąjį būstą įsigyjančioms jaunoms šeimoms, vadovaujantis Lietuvos Respublikos finansinės paskatos pirmąjį būstą įsigyjančioms jaunoms šeimoms įstatymu;
- turi ar per pastaruosius 5 metus iki prašymo suteikti paramą būstui įsigyti pateikimo dienos turėjo nuosavybės teise būstą, kurio naudingasis plotas (visų Lietuvos Respublikoje nuosavybės teise turimų ir (ar) vienu metu turėtų būstų naudingųjų plotų suma), tenkantis (tenkanti) vienam asmeniui ar šeimos nariui, yra mažesnis (mažesnė) kaip 14 kvadratinių metrų, arba turimas būstas, neatsižvelgiant į jo naudingąjį plotą, Nekilnojamojo turto kadastro duomenimis, yra fiziškai nusidėvėjęs daugiau kaip 60 procentų. Parama teikiama valstybės iš dalies kompensuojamų būstų kreditų gavėjams būstui pirkti, statyti (dalį kredito panaudojant žemės sklypui, kuriame yra arba planuojamas statyti būstas, pirkti), nuosavybės teise turimam būstui rekonstruoti arba mokant išperkamosios būsto nuomos mokesčio dalies kompensaciją;
- neįgalusis ar šeima, kurioje yra neįgalusis, nuosavybės teise turi būstą, nepritaikytą neįgaliųjų poreikiams. Parama teikiama tik valstybės iš dalies kompensuojamų būstų kreditų gavėjams nuosavybės teise turimam būstui rekonstruoti jį pritaikant neįgaliųjų poreikiams.

Teikiamų subsidijų valstybės iš dalies kompensuojamo būsto kredito daliai apmokėti teikimo sąlygos ir dydžiai  yra:
1) jaunos šeimos, neauginančios vaikų ar vaikų, kuriems nustatyta nuolatinė globa (rūpyba) – apmokama 15 procentų suteikto valstybės iš dalies kompensuojamo būsto kredito (ar šio kredito likučio) sumos;
2) jaunos šeimos, auginančios vieną vaiką ar vieną vaiką, kuriam nustatyta nuolatinė globa (rūpyba) – apmokama 20 procentų suteikto valstybės iš dalies kompensuojamo būsto kredito (ar šio kredito likučio) sumos;
3) jaunos šeimos, auginančios du vaikus ar du vaikus, kuriems (ar vienam iš jų) nustatyta nuolatinė globa (rūpyba) – apmokama 25 procentų suteikto valstybės iš dalies kompensuojamo būsto kredito (ar šio kredito likučio) sumos;
4) šeimos, auginančios tris ar daugiau vaikų ir (ar) tris ir daugiau vaikų, kuriems (ar vienam, ar keliems iš jų) nustatyta nuolatinė globa (rūpyba), neįgalieji arba šeimos, kuriose yra neįgaliųjų, asmenys iki 36 metų, kurie yra buvę likę be tėvų globos (rūpybos), ar jų šeimos, šeimos, kuriose motina arba tėvas, globėjas (rūpintojas) vieni augina vieną ar daugiau vaikų ir (ar) vaiką (vaikus), kuriam (kuriems) nustatyta nuolatinė globa (rūpyba) – apmokama 30 procentų suteikto valstybės iš dalies kompensuojamo būsto kredito (ar šio kredito likučio) sumos.

Socialinio būsto išsipirkti negalima. Privatizuoti galima tik Savivaldybės būstą.

Dokumentai (pažymos) kompensacijoms gauti:

• asmens tapatybę patvirtinantis dokumentas (nereikia, kai prašymas–paraiška teikiama elektroniniu būdu);
• prašymas–paraiška piniginei socialinei paramai gauti;
• pažyma apie 3 praėjusių mėnesių iki mėnesio, nuo kurio skiriama piniginė socialinė parama, pajamas (atskirais atvejais, pvz., praradus pajamų šaltinį arba atsiradus naujam, pasikeitus šeimos sudėčiai ir pan., – mėnesio, nuo kurio prašoma skirti paramą, pajamas), jei informacija nėra gaunama iš valstybės registrų ir žinybinių registrų bei valstybės informacinių sistemų;
• priklausomai nuo aplinkybių, gali būti teikiami ir kiti dokumentai (pažymos), reikalingi paramai skirti, jei informacija nėra gaunama iš valstybės registrų ir žinybinių registrų bei valstybės informacinių sistemų.

„SODROJE“ informacija rodoma apie asmens draudžiamąsias pajamas. Skiriant piniginę socialinę paramą vertinamos pajamos, gaunamos „į rankas“. Dėl to prašoma pateikti pažymą apie išmokėtą atlyginimą. Individualios veiklos atveju pajamos apskaičiuojamos tos, kurias nurodo pats savarankiškai dirbantis asmuo individualios veiklos pajamų ir išlaidų apskaitos dokumentuose, „SODRA“ neturi duomenų apie 3 praėjusių mėnesių iki kreipimosi pajamas iš individualios veiklos.

Kompensacijos skiriamos vertinant visų gyvenamąją vietą būste deklaravusių arba būstą nuomojančių (būstą nuomojantiems asmenims reikalavimas būti deklaruotiems nuomojamame bute netaikomas) asmenų pajamas ir išlaidas, tenkančias būstui išlaikyti. Tuo atveju, kai asmuo, kuris deklaruoja gyvenamąją vietą būste, jame faktiškai negyvena, tačiau nuomojasi būstą kitur ir su nuomotoju raštu yra sudaręs gyvenamųjų patalpų nuomos sutartį, kurią įregistravo Registrų centre, jo teisė į kompensacijas deklaruotos gyvenamosios vietos būste nenustatoma.

Būsto šildymo ir vandens išlaidų kompensacijos teikiamos už gyvenamosios paskirties būstus. Jei žmonės gyvena negyvenamosios paskirties pastate (pvz. sodo name), prašymai-paraiškos įvertinami individualiai pagal realią situaciją, Socialinės paramos skyrius turi teisę kompensacijas skirti išimties tvarka.

Kai vaikui tais kalendoriniais metais, t.y. nuo sausio 1 d. iki gruodžio 31 d.,  sueina 7 metai, jis privalo pradėti ugdytis pagal Pradinio ugdymo bendrąją programą – lankyti pirmą klasę.

Priešmokyklinis ugdymas pradedamas teikti vaikui anksčiau tėvų (kitų teisėtų vaiko atstovų) sprendimu, kai tais kalendoriniais metais iki balandžio 30 dienos vaikui sueina 5 metai Tokiu atveju tėvai (kiti teisėti vaiko atstovai) turi teisę (gali) kreiptis į švietimo pagalbos tarnybą (Kupiškio r. švietimo pagalbos tarnyba įsikūrusi Kupiškio Lauryno Stuokos-Gucevičiaus gimnazijos pastato III aukšte, adresu Vilniaus g. 8, Kupiškis, įėjimas iš Vytauto g. pusės, te. 0 459 35144), dėl vaiko brandumo ugdytis pagal priešmokyklinio ugdymo programą vertinimo. Galutinį sprendimą dėl vaiko ugdymo pagal priešmokyklinio ugdymo programą priima tėvai (kiti teisėti vaiko atstovai). Pavyzdžiui: Vaikas gimęs 2021 m. balandžio 29 d. Jam penkeri metai sueina 2026 m. balandžio 29 d. Toks vaikas gali tėvų sprendimu 2026 m. rugsėjo 1 d. pradėti mokytis pagal priešmokyklinio ugdymo programą.

Švietimo, mokslo ir sporto ministro nustatyta tvarka įvertinus vaiko ugdymo ir ugdymosi poreikius, pažangą, vaikui priešmokyklinis ugdymas gali būti pradedamas teikti, kai jam tais kalendoriniais metais 5 metai sueina iki rugsėjo 1 dienos, t.y. vaikui 5 metai sueina tais kalendoriniais metais, nuo gegužės 1 d. iki rugsėjo 1 d.  Tokiu atveju tėvai (kiti teisėti vaiko atstovai) privalo kreiptis į švietimo pagalbos tarnybą (Kupiškio r. švietimo pagalbos tarnyba įsikūrusi Kupiškio Lauryno Stuokos-Gucevičiaus gimnazijos pastato III aukšte, adresu Vilniaus g. 8, Kupiškis, įėjimas iš Vytauto g. pusės, te. 0 459 35144), dėl 5 metų vaiko brandumo ugdytis pagal priešmokyklinio ugdymo programą vertinimo. Galutinį sprendimą dėl vaiko ugdymo pagal priešmokyklinio ugdymo programą priima tėvai (kiti teisėti vaiko atstovai).

Tėvai (kiti teisėti vaiko atstovai) dėl vaiko brandumo ugdytis pagal priešmokyklinio ugdymo programą vertinimo į Kupiškio r. švietimo pagalbos tarnybą  privalo kreiptis ne vėliau kaip iki rugpjūčio 1 d. imtinai.

Svarbu. Jei vaikui 5 metais sueina tų kalendorinių metų  rugsėjo 2 d. – gruodžio 31 d., jis tais kalendoriniais metais negali pradėti ugdytis pagal priešmokyklinio ugdymo programą.

Taip, priešmokyklinis ugdymas yra privalomas. Visi vaikai, kuriems tais kalendoriniais metais, t.y. nuo sausio 1 d. iki gruodžio 31 d.,  sukanka šešeri metai, ir nesvarbu, ar vaikas gimęs metų pradžioje, viduryje, ar metų gale, ar turi specialiųjų ugdymosi poreikių, ar yra neįgalus, ar kt., privalo ugdytis pagal priešmokyklinio ugdymo programą.  

Ikimokyklinis ugdymas nėra privalomas, tačiau švietimo, mokslo ir sporto ministro bei socialinės apsaugos ir darbo ministro nustatyta tvarka vaikams, kurie auga šeimose, patiriančiose  socialinę riziką, taip pat ir kitiems vaikams pagal minėtoje tvarkoje  nustatytus kriterijus, ikimokyklinis ugdymas gali būti privalomas. Privalomas ikimokyklinis ugdymas skiriamas savivaldybės mero potvarkiu, vadovaujantis Savivaldybės vaiko gerovės komisijos nutarimu.

Tikslinės grupės, kurioms numatoma įgyvendinti priemones ir (ar) teikti paslaugas (Lietuvos Respublikos užimtumo įstatymo 48 straipsnio 2 dalyje išvardintus kriterijus atitinkantys asmenys).

Atnaujinti bedarbių darbinius įgūdžius, palengvinti ilgą laiką nedirbusių asmenų perėjimą nuo nedarbo prie užimtumo darbo rinkoje.

Minimali ir vidutinė priežiūra - vaikui teikiama švietimo pagalba, socialinės, sveikatos priežiūros ir kitos paslaugos, kuriomis siekiama teigiamų jo elgesio pokyčių.

Vaikui gali būti skiriamos šios minimalios priežiūros priemonės:
1) lankytis pas specialistą;
2) lankyti vaikų dienos centrą ar kitą švietimo, kultūros, sporto, socialines ar kitas paslaugas teikiančią arba darbinę veiklą bendruomenėje vykdančią įstaigą ar organizaciją, tarp jų – nevyriausybinę organizaciją, kaip ji apibrėžta Lietuvos Respublikos nevyriausybinių organizacijų plėtros įstatyme;
3) tęsti mokymąsi toje pačioje ar kitoje bendrojo ugdymo mokykloje arba profesinio mokymo įstaigoje pagal privalomojo švietimo programas;
4) dalyvauti sporto, menų ar kitoje terapijoje, konkrečiose valstybės, savivaldybių institucijų, įstaigų, įmonių, organizacijų ir nevyriausybinių organizacijų vykdomose neformaliojo vaikų švietimo, elgesio keitimo, socialinio ugdymo, prevencijos programose, kuriomis siekiama įgyvendinti šio įstatymo tikslus ir teigiamai veikti vaiko elgesį;
5) gydytis psichikos ir elgesio sutrikimus dėl psichoaktyviųjų medžiagų vartojimo, patologinį potraukį azartiniams lošimams, kitus įpročių ir potraukių sutrikimus;
6) dalyvauti taikinamojo tarpininkavimo (mediacijos) procese;
7) atlikti bendruomenei arba švietimo ar kitai įstaigai ar institucijai naudingą veiklą.

Vidutinės priežiūros priemonė, kuri vykdoma, kai vaikas yra ugdomas, prižiūrimas, jam teikiama švietimo pagalba, socialinės, sveikatos priežiūros ir kitos paslaugos vaikų socializacijos centre.

Dėl minimalios priežiūros priemonių vaikui skyrimo turi teisę kreiptis: tarpinstitucinio bendradarbiavimo koordinatorius; vaiko atstovai pagal įstatymą; teritorinė policijos įstaiga; mokykla; seniūnija; prokuroras; teismas (dėl vaikų nuo 16 iki 18 metų padarytų administracinių nusižengimų).

1) Vaikui, kuris padarė nusikaltimo ar baudžiamojo nusižengimo požymių turinčią veiką, tačiau šios veikos padarymo metu nebuvo sukakęs Lietuvos Respublikos baudžiamajame kodekse nustatyto amžiaus, nuo kurio asmuo atsako pagal baudžiamuosius įstatymus;

2) Vaikui, kuris padarė administracinio nusižengimo požymių turinčią veiką, tačiau šios veikos padarymo metu nebuvo sukakęs Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekse nustatyto amžiaus, nuo kurio atsiranda administracinė atsakomybė;

3) Vaikui, kuris padarė administracinį nusižengimą, tačiau jam, vadovaujantis Administracinių nusižengimų kodeksu, nebuvo paskirta administracinė nuobauda ir administracinio poveikio priemonė;

4) Vaikui, kuris nelankė mokyklos ir per mėnesį be pateisinamos priežasties praleido daugiau kaip pusę pamokų ar ugdymui skirtų valandų, ir tik tuomet, kai yra išnaudotos visos švietimo pagalbos vaikui teikimo galimybės.

Maksimalus kompensacijos dydis – 200 eurų už vieną mokinį. Talentingo mokinio tėvai (kiti teisėti atstovai), pageidaujantys, jog būtų kompensuotos visos ar dalis su talentingo mokinio ugdymo susijusių išlaidų, teikia savivaldybės administracijos Švietimo ir sporto skyriui teikia prašymą, kuriame detalizuoja:

• mokinio pasiekimus (aprašomi nacionalinio ir (ar) tarptautinio lygmens mokinio pasiekimai, pateikiama kita su mokinio ypatingais pasiekimais susijusi informacija);
• patirtas išlaidas ir jų apmokėjimą pagrindžiančius dokumentus (sąskaitos faktūros; apmokėjimą patvirtinantys banko išrašai, kasos aparato kvitai ir pan.)

Vaiko pinigai skiriami ir mokami kiekvienam vaikui nuo gimimo dienos iki 18 metų arba iki nepilnametis vaikas pripažįstamas emancipuotu ar sudaro santuoką ir emancipuotam ar susituokusiam nepilnamečiui vaikui arba vyresniam kaip 18 metų asmeniui, jeigu jie mokosi pagal bendrojo ugdymo programą (įskaitant asmenis, kurių mokymą pagal bendrojo ugdymo programą ir pagal bendrojo ugdymo programą kartu su profesinio mokymo programa vykdo profesinio mokymo teikėjai, iki šie asmenys baigs bendrojo ugdymo programą, taip pat asmenis akademinių atostogų, suteiktų dėl ligos arba nėštumo ir gimdymo ar atostogų vaikui prižiūrėti, laikotarpiu), bet ne ilgiau, iki jiems sukaks 23 metai. Atkreipiame dėmesį, kad Išmokų vaikams įstatyme nustatytas išmokos vaikui mokėjimas iki 23 metų, nes pagal Švietimo įstatymą (14 str. 6 d.) mokiniai, turintys labai didelių ir didelių specialiųjų ugdymosi poreikių, bendrojo ugdymo mokyklose (klasėse), skirtose mokiniams, turintiems specialiųjų ugdymosi poreikių, gali mokytis iki 23 metų. Todėl, siekiant užtikrinti visiems vaikams vienodas sąlygas gauti vaiko pinigus iki jie baigs bendrojo ugdymo programą  (t. y. įgis vidurinį išsilavinimą), išmoka vaikui mokama iki 23 metų.

Sprendimas dėl išmokos vaikui skyrimo priimamas ne vėliau kaip per mėnesį nuo prašymo skirti išmoką ir kitų dokumentų gavimo Kupiškio rajono savivaldybės administracijoje dienos. Paskirta išmoka vaikui išmokama sekantį mėnesį po sprendimo priėmimo iki einamojo mėnesio 25 dienos už praėjusį (-ius) mėnesį (-ius), kaip ir kitos socialinės išmokos.

Taip. Išmoka vaikui, kaip ir kitos socialinės išmokos, mokama už praėjusį mėnesį ir grąžinama už 12 praėjusių mėnesių. Tai reiškia, kad įgijus teisę į išmoką vaikui nuo 2026 m. sausio 1 d., pavyzdžiui, net jeigu tėvai kreiptųsi ir pvz. 2026 m. lapkričio mėn., išmoka bus išmokėta nuo 2026 m. sausio 1 d.

Pagal Lietuvos Respublikos išmokų vaikams įstatymo 6 straipsnio 1 dalį kiekvienam vaikui nuo gimimo dienos iki 18 metų arba iki nepilnametis vaikas pripažįstamas emancipuotu ar sudaro santuoką ir emancipuotam ar susituokusiam nepilnamečiam vaikui ir vyresniam kaip 18 metų asmeniui, jeigu jie mokosi pagal bendrojo ugdymo programą (įskaitant asmenis, kurių mokymą pagal bendrojo ugdymo programą ir pagal bendrojo ugdymo programą kartu su profesinio mokymo programa vykdo profesinio mokymo teikėjai, iki šie asmenys baigs bendrojo ugdymo programą, taip pat asmenis akademinių atostogų, suteiktų dėl ligos arba nėštumo ir gimdymo ar atostogų vaikui prižiūrėti, laikotarpiu), bet ne ilgiau, iki jiems sukaks 23 metai, yra skiriama ir mokama 1,75 bazinės socialinės išmokos dydžio (129,5 Eur) išmoka per mėnesį.

Vadovaujantis Išmokų vaikams įstatymo 18 straipsnio 3 dalimi, universali išmoka vaikui skiriama iki vaikui sukaks 18 metų. Pasibaigus paskirtos išmokos vaikui mokėjimo laikotarpiui arba jeigu nepilnametis vaikas pripažįstamas emancipuotu, arba vaikas (asmuo) sudaro santuoką, ir jeigu šie asmenys arba vyresnis kaip 18 metų asmuo ir toliau mokosi pagal bendrojo ugdymo programą, dėl tolesnio išmokos vaikui skyrimo asmuo turi teisę kreiptis ir pateikti būtinus dokumentus išmokai gauti, iki pilnametis asmuo, emancipuotas asmuo arba susituokęs vaikas (asmuo) baigs bendrojo ugdymo programą, bet ne ilgiau, iki jam sukaks 23 metai.

Pažymos iš mokymo įstaigos pateikti nereikia, nes duomenys apie mokymąsi gaunami iš Mokinių registro.

Dėl išmokos skyrimo gali kreiptis vienas iš vaiko tėvų (įtėvių), bendrai gyvenančių asmenų, globėjas (rūpintojas), pats pilnametis asmuo, turintis teisę gauti išmoką, arba visiškai veiksniu (emancipuotu) pripažintas ar susituokęs nepilnametis vaikas, turintis teisę gauti išmoką, vaikas nuo 14 iki 18 metų, turintis tėvų ar rūpintojų sutikimą, arba šių asmenų įgalioti asmenys, taip pat neveiksnių šioje srityje asmenų globėjai (Išmokų vaikams skyrimo ir mokėjimo nuostatų 9 punktas).

Prašymą gauti išmoką vaikui galite pateikti elektroniniu būdu per Socialinės paramos šeimai informacinę sistemą (SPIS), tiesiogiai keipdamiesi į savo gyvenamosios vietos seniūniją ar į savivaldybę.

Išmoką besimokančio ar studijuojančio asmens vaiko priežiūrai turi teisę gauti vienas iš vaiko tėvų, įtėvių ar globėjų, kuris augina vaiką ir mokosi pagal bendrojo ugdymo programą, jeigu neturi teisės gauti vaiko priežiūros išmokos iš „SODROS“. Ši išmoka mokama nuo vaiko gimimo dienos iki vaikui sukaks 2 metai.

Valstybinės žemės nuomos mokestis mokamas:

• sudarius nuomos sutartį ar perėmus įsipareigojimus pagal sudarytą nuomos sutartį;
• naudojantis valstybinės žemės sklypais, kurie suteikti teisės aktų nustatyta tvarka (kai šių žemės sklypų nuomos ar pirkimo–pardavimo sutartys nesudarytos);
• įsigijus nuosavybėn pastatus, statinius, įrenginius ar patalpas valstybinėje žemėje (šie žemės sklypai apmokestinami žemės nuomos mokesčiu net ir nesant sprendimo suteikti šiuos žemės sklypus).

Mokestis sumokamas iki kalendorinių metų lapkričio 15 d. Mokestį galima sumokėti bankuose, kredito unijose, internetu, AB „Lietuvos paštas" pašto skyriuose ar kitose įmokų surinkimo paslaugas teikiančiose įstaigose (Maxima LT, UAB kasose, UAB „Perlo paslaugos" terminaluose) pagal šiuos mokėjimo nurodymo rekvizitus:

• Gavėjas – Kupiškio rajono savivaldybės administracija;
• Gavėjo kodas – 188774975;
• Gavėjo bankas – Luminor Bank AB;
• Gavėjo sąskaita – LT654010043400070081;
• Įmokų kodai: 3111 – fizinių asmenų laiku mokamas mokestis; 3112 – fizinių asmenų laiku nesumokėtas mokestis; 3113 – fizinių asmenų delspinigiai; 3121 ­– juridinių asmenų laiku mokamas mokestis; 3122 – juridinių asmenų laiku nesumokėtas mokestis; 3123 – juridinių asmenų delspinigiai.

Valstybinės žemės nuomos mokesčio lengvatos teikiamos tik Lietuvos Respublikos žemės įstatymo 9 straipsnio 15 dalyje nurodytais atvejais: valstybinės žemės sklypą išnuomojant be aukciono statiniams, nurodytiems šio įstatymo 10 straipsnio 7 dalies 1 ir 2 punktuose, eksploatuoti ar pagal šio įstatymo 10 straipsnio 7 dalies 3 punktą atsinaujinančių išteklių energetikos plėtros projektams įgyvendinti, vadovaujantis Žemės, valstybinės žemės nuomos ir nekilnojamojo turto mokesčių lengvatų teikimo tvarkos aprašo, patvirtinto Kupiškio rajono savivaldybės tarybos 2026 m. kovo 19 d.  sprendimu Nr. TS-54 „Dėl Žemės, valstybinės žemės nuomos ir nekilnojamojo turto mokesčių lengvatų teikimo tvarkos aprašo patvirtinimo“, 4 priede nustatytais kriterijais.

Laiku nesumokėjus mokesčio arba jo dalies, skaičiuojami 0,03 procento (nuo skolos sumos) delspinigiai už kiekvieną pradelstą dieną.

Jeigu nuomininkas (naudotojas) ilgiau kaip 6 mėnesius nuo nustatyto mokesčio sumokėjimo termino turi mokesčio skolą, didesnę negu 20 eurų, arba du mokestinius laikotarpius iš eilės nesumoka valstybinės žemės nuomos mokesčio, Savivaldybės administracija kreipiasi į teismą dėl skolos priteisimo.

Savivaldybės taryba yra savivaldybės atstovaujamoji institucija, kuri turi savivaldybės valdžios ir viešojo administravimo įgaliojimus (priima sprendimus), Savivaldybės meras – Savivaldybės vykdomoji institucija (savivaldybės vadovas), kuri atsakinga už įstatymų, Lietuvos Respublikos Vyriausybės nutarimų ir savivaldybės tarybos sprendimų tiesioginį įgyvendinimą (vykdo priimtus teisės aktus).

Taip. Mero potvarkiai skelbiami Savivaldybės interneto svetainėje. 

Ne. Savivaldybės meras negali būti Savivaldybės tarybos sudaromos komisijos nariu.

Ūkininko ūkį įregistruoti gali veiksnus fizinis asmuo, įregistruotas Lietuvos Respublikos gyventojų registre. Ūkininkų ūkius įregistruoja rajonų savivaldybių administracijų Žemės ūkio skyriai pagal ūkininko turimos žemės buvimo vietą. Ūkiui įregistruoti Ūkininkų ūkių registre asmuo pateikia savivaldybės administracijos darbuotojui duomenis, kurių pagrindu formuojamas prašymas įregistruoti ūkį:
1. ūkininko asmens ir korespondencijos duomenis;
2. ūkio adreso (pagrindinio žemės sklypo) duomenis;
3. ūkyje plėtojamos pagrindinės ekonominės veiklos duomenis;
4. neprivalomus žemės ūkio sklypų duomenis, kuriuos ūkininkas pageidaus įtraukti į ūkio duomenis.

Pateikiami šie dokumentai arba jų kopijos:
1. asmens tapatybę patvirtinantis dokumentas;
2. dokumento, patvirtinančio asmens profesinį pasirengimą ūkininkauti, kopija;
3. žemės sklypo naudojimo pagrindo patvirtinimo sutarties, neįregistruotos Nekilnojamojo turto registre, kopiją, jeigu naudojamas žemės sklypas (ne ūkio adresas) nė vienam ūkio nariui nepriklauso nuosavybės teise, arba šių sutarčių sąrašą, kuriame būtų įrašyti sutarčių duomenys (kitos sutarties šalies, sutarties dalyko duomenys, sutarties sudarymo ir galiojimo pabaigos datos), patvirtintą ūkininko parašu ir teiginiu, kad jis atsako už pateiktų duomenų teisingumą, tikslumą ir išsamumą.
4. jeigu ūkininkas žemės ūkio veikla verčiasi kartu su kitais asmenimis (partneriais), turi būti papildomai pateikiama:
– partnerių asmens tapatybę patvirtinančių dokumentų kopijos;
– jungtinės veiklos (partnerystės) sutarties kopija;
– ūkininko sutuoktinio prašymas įregistruoti jį partneriu (jei nėra sudaryta jungtinės veiklos (partnerystės) sutartis).
5. jeigu ūkis paveldimas – visų anksčiau nurodytų dokumentų ir paveldėjimo patvirtinimo dokumentų kopijos.

Prašymą dėl ūkininko ūkio įregistravimo galite pateikti savarankiškai per Žemės ūkio ir kaimo verslo registro ir Ūkininkų ūkių registro portalą (VŪRAP).

Taip. Priėmus LR ūkininko ūkio įstatymo pataisas ir patvirtinus naują Ūkininkų ūkių registro nuostatų redakciją, nuo 2018 m. ūkininkams atsirado prievolė kiekvienais kalendoriniais metais atnaujinti ūkio duomenis. Jeigu ūkio duomenys nepasikeitė, ūkininkas privalo šį faktą patvirtinti. Neatnaujinus ūkio duomenų daugiau negu du metus, ūkis išregistruojamas.

Dėl ūkio duomenų atnaujinimo ūkininkas gali kreiptis į seniūniją arba savivaldybės Žemės ūkio ir bendruomenių skyrių, arba gali atnaujinti ūkio duomenis savarankiškai per Žemės ūkio ir kaimo verslo registro ir Ūkininkų ūkių registro portalą (VŪRAP).

Valdą gali įregistruoti:

–  veiksnus fizinis asmuo, įregistruotas Lietuvos Respublikos gyventojų registre;

–  juridinis asmuo, įregistruotas Lietuvos Respublikos juridinių asmenų  registre.

Asmuo, pageidaujantis įregistruoti valdą, turi plėtoti bent vieną žemės ūkio veiklos arba alternatyviosios veiklos rūšių ir nuosavybės, Nekilnojamojo turto registre įregistruotos nuomos (panaudos) teise valdyti bent vieną nekilnojamąjį daiktą: Nekilnojamojo turto registre įregistruotą žemės sklypą, statinį arba patalpą.

Norėdamas įregistruoti valdą, duomenų teikėjas kreipiasi į tą seniūniją, kurios teritorijoje yra būsimosios valdos centras. Duomenų teikėjas – būsimos valdos valdytojas arba jo įgaliotas atstovas, jeigu valda registruojama juridinio asmens vardu, – juridinio asmens vadovas arba jo įgaliotas asmuo.

Duomenų teikėjas privalo pateikti šiuos duomenis:

– žemės ūkio valdos valdytojo asmens ir korespondencijos duomenis;

– vieno nekilnojamojo daikto, kuris bus įregistruotas valdos centru, duomenis;

– valdoje plėtojamos pagrindinės ekonominės veiklos rūšį pagal ekonominės veiklos rūšių klasifikatorių (EVRK 2 red.).

Kiti duomenys ir juos patvirtinantys dokumentai teikiami priklausomai nuo pageidaujamų įregistruoti valdoje subjektų bei objektų.

Duomenų teikėjas pateikia šiuos dokumentus arba jų kopijas:

– valdos valdytojo (juridinio ar fizinio asmens) tapatybę patvirtinantį dokumentą: juridinio asmens registravimo pažymėjimą, Lietuvos Respublikos piliečio pasą, asmens tapatybės kortelę;

– jeigu duomenis teikia valdos valdytojo įgaliotas asmuo, įgaliojimą atstovauti valdos valdytojui ir įgaliotojo asmens tapatybės dokumentą;

– jungtinės veiklos (partnerystės) sutartį, jeigu valda bus registruojama partnerystės pagrindu;
– nekilnojamojo daikto naudojimo sutartį, neįregistruotą Nekilnojamojo turto registre, jeigu nekilnojamasis daiktas nei vienam valdos nariui nepriklauso nuosavybės teise;

– ekologinės gamybos ūkio statuso sertifikatą, jeigu prašyme įregistruoti valdą bus pažymėtas ekologinio ūkininkavimo metodas;

– sutartis dėl srutų išlaistymo, mėšlo pardavimo (perleidimo), jeigu prašyme įregistruoti valdą bus nurodytos tokios sutartys.

Valdos duomenims atnaujinti duomenų teikėjas pateikia šiuos dokumentus:

– valdos valdytojo (juridinio ar fizinio asmens) tapatybę patvirtinantį dokumentą;

– jeigu duomenis teikia valdos valdytojo įgaliotas asmuo, įgaliojimą atstovauti valdos valdytojui ir įgaliotojo asmens tapatybės dokumentą.

Kiti dokumentai pateikiami, jeigu valdoje yra įvykę pokyčių.

Registro duomenų teikėjas gali įregistruoti valdą arba atnaujinti jos duomenis savarankiškai pateikęs išvardytus duomenis ir nurodytų dokumentų skaitmenines kopijas per Žemės ūkio ir kaimo verslo registro ir Ūkininkų ūkių registro portalą (VŪRAP).

Jeigu valdai įregistruoti ar valdos duomenims atnaujinti duomenų teikėjas kreipiasi į ŽŪDC, jis pateikia rašytinį prašymą, kuriame nurodo anksčiau išvardytus duomenis, ir nurodytų dokumentų kopijas. ŽŪDC prašymas nagrinėjamas, vykdomas ir ne vėliau kaip per 20 darbo dienų nuo prašymo gavimo dienos pareiškėjui išsiunčiamas rašytinis pranešimas apie valdos įregistravimą (valdos duomenų atnaujinimą) arba atsisakymą registruoti valdą (atnaujinti valdos duomenis) nurodant šio atsisakymo priežastis.

SVARBU! Atnaujinant valdų duomenis svarbu nepamiršti pateikti duomenų apie mėšlo pardavimo (perleidimo) ar srutų išlaistymo sutartis, jeigu jos buvo sudarytos, kad nebūtų viršijamas azoto, tenkančio vienam žemės ūkio naudmenų hektarui, kiekis.

Norėdamas pakeisti žemės ūkio valdos (toliau – valda) valdytoją mirus valdos valdytojui, įpėdinis, kuris jau priėmė palikimą, ir valdoje esantys nekilnojamieji daiktai yra įregistruoti jo vardu, kreipiasi į seniūniją, kurios teritorijoje yra valdos centras, pateikdamas šiuos dokumentus:

– valdos perėmėjo (juridinio ar fizinio asmens) tapatybę patvirtinantį dokumentą;

– notaro patvirtintą paveldėjimo teisės liudijimo kopiją;

– kitų įpėdinių sutikimą, kad pareiškėjas perimtų valdą, jeigu yra keli įpėdiniai;

– naujo valdos valdytojo ir esamų valdoje partnerių jungtinės veiklos (partnerystės) sutartį, jeigu valdoje įregistruotas partneris (partneriai), ir valdos perėmėjas ir valdos partneris (partneriai) pageidauja tęsti jungtinę veiklą.

Kiti dokumentai pateikiami, jeigu valdos perėmėjas pageidauja įregistruoti valdoje naujus subjektus ar objektus.

Seniūnijoje kartu su valdos valdytojo keitimu vykdomas valdos duomenų atnaujinimas.

Jeigu po valdos valdytojo mirties įpėdinis turi skubos tvarka perimti mirusiojo valdą, bet dar nėra priėmęs palikimo, keitimą atlieka ŽŪDC pagal įpėdinio rašytinį prašymą pakeisti valdos valdytoją, prie kurio turi būti pridėta notaro išduoto dokumento, patvirtinančio pareiškėjo teisę į paveldėjimą, kopija. Jeigu yra keli įpėdiniai, būtina pridėti jų sutikimą. ŽŪDC atlieka tik valdos valdytojo keitimą. Sutvarkęs palikimo priėmimo ir nuosavybės dokumentus, įpėdinis būtinai turės atnaujinti valdos duomenis įprastine tvarka.

SVARBU! Valdos perėmėjas negali būti kitos valdos nariu.

Valda išregistruojama iš Registro praėjus 1 metams po valdos valdytojo mirties, jeigu įpėdinis nesikreipia į Registro tvarkytoją dėl valdos perėmimo.

Paraiškos teikiamos nuo rugsėjo 1 d. iki rugsėjo 30 d. Pavėluotai, dėl pateisinamos priežasties, galima teikti iki spalio 14 d. (įskaitytinai).

Paraišką gali teikti bičių laikytojai, turintys registruotą žemės ūkio valdą, nustatyta tvarka Ūkinių gyvūnų registre deklaravęs savo laikomų bičių šeimų skaičių (ne daugiau kaip 150 bičių šeimų).

Asmuo, norintis deklaruoti pasėlius ir gauti išmokas, turi būti įregistravęs valdą valdų registre. Paslauga suteikiama seniūnijoje, kuri priskiriama pagal valdos centro vietą. Deklaravimo pradžia ir pabaiga kasmet nustatoma Lietuvos Respublikos žemės ūkio ministro įsakymu.

Pareiškėjas, turintis technines galimybes naudotis elektronine bankininkyste, gali pats deklaruoti žemės ūkio naudmenas ir kitus plotus adresu https://paseliai.vic.lt, pasirinkęs mygtuką „Prisijungti per El. valdžios vartus“ arba užsisakęs elektroninę paslaugą Elektroninių valdžios vartų portale adresu https://www.epaslaugos.lt.

Taip pat pareiškėjas pagal žemės ūkio valdos centro adresą gali kreiptis į seniūnijos ar žemės ūkio ir bendruomenių skyriaus darbuotoją.

Paramos už žemės ūkio naudmenas ir kitus plotus bei ūkinius gyvūnus paraiškos pateikimą reglamentuoja Lietuvos Respublikos žemės ūkio ministro 2023 m. vasario 20 d. įsakymu Nr. 3D-92 patvirtintos Paramos už žemės ūkio naudmenas ir kitus plotus bei ūkinius gyvūnus paraiškos ir tiesioginių išmokų administravimo bei kontrolės taisyklės. Teisės akto aktualią redakciją galite rasti čia.

NMA portale prisijungus per savo el. bankininkystę.

Traktoriams įregistruoti reikalingų dokumentų sąrašas pateiktas Traktorių, savaeigių ir žemės ūkio mašinų ir jų priekabų registravimo taisyklėse, patvirtintose žemės ūkio ministro 2006 m. spalio 2 d. įsakymu Nr. 3D-384 „Dėl Traktorių, savaeigių ir žemės ūkio mašinų ir jų priekabų registravimo taisyklių patvirtinimo“.

Taip, mokama. Įmokas reikia susimokėti „Luminor“ banke. VĮ Žemės ūkio informacijos ir kaimo verslo centro atsiskaitomosios sąskaitos numeris: LT 754010042401552871. Įmokos kodai: pažymos neskubos tvarka (įmokos kodas 104036) kaina 2,32 Eur, pažymos skubos tvarka (įmokos kodas 104038) kaina 4,63 Eur.