Europos paveldo dienos Kupiškyje: architektūrinis paveldas atvėrė duris į praeitį ir ateitį
2025-09-30
>
Rugsėjo 25 d. Kupiškio rajono savivaldybės viešojoje bibliotekoje vyko Europos paveldo dienų renginys, subūręs bendruomenę pažvelgti į architektūrinį paveldą kaip į langą į praeitį ir duris į ateitį. Šių metų tema – „Architektūrinis paveldas: langas į praeitį, durys į ateitį“ – kvietė atrasti ir įvertinti mūsų kultūros pėdsakus.
Dieną pradėjo edukacinis užsiėmimas „Prieskoniniai ir aromatiniai augalai“, kurį vedė VDU Botanikos sodo edukatoriai. Pamokose dalyvavo Kupiškio rajono mokiniai, susipažinę su augalų įvairove, jų istorija ir pritaikymu kasdienybėje.
Visus susirinkusiuosius į konferenciją pasveikino Kupiškio rajono savivaldybės meras prof. habil. dr. Algirdas Raslanas. Jis džiaugėsi, kad Kupiškyje vyksta tokie renginiai, primindami svarbiausias mūsų kultūros vertybes, ir pabrėžė, jog tai yra itin svarbi mūsų istorijos dalis, kurią turime puoselėti ir branginti.
Vėliau sekė pranešimai, atskleidę turtingą vaistinių istoriją Lietuvoje. Doc. dr. V. Gudienė (LSMU) skaitė pranešimą „Nuo senųjų tradicijų iki moderniųjų naujovių: vaistų ir vaistinių transformacijų labirintai XVIII–XX a.“, Mažeikių muziejaus atstovas pasidalijo žiniomis apie Viekšnių vaistinės paveldą, o Kupiškio muziejininkė A. Jonušytė pristatė „Kenigšteterių vaistinės istoriją“.
Po konferencijos vyko pažintinė ekskursija po senosios Kupiškio vaistinės ir Hanzos pastatus, kurią vedė G. Stepanavičiūtė. Dalyviai turėjo galimybę prisiliesti prie autentiškų erdvių, kuriose slypi daugelio kartų istorija.
Renginio metu buvo pristatyta fotografijų paroda „Senoji vaistinė Kupiškyje“. Nuotraukos atskleidė unikalią senosios vaistinės architektūrą ir išlikusią kultūrinę dvasią.
Didelė padėka skirta Kupiškio muziejaus darbuotojams už kruopštų renginio organizavimą bei partneriams, kurie prisidėjo prie to, kad renginio dalyviai turėtų galimybę prisiliesti prie paveldo tapatybės ir pajusti jo gyvybingumą šiandien.
Europos paveldo dienos dar kartą priminė, kad paveldas nėra tik praeities atspindys. Tai – gyva mūsų tapatybės dalis, kurią turime puoselėti ir perduoti ateities kartoms.
