Kupiškio viešajame diskurse periodiškai kylanti Lauryno Gucevičiaus įamžinimo problema įpareigoja ją spręsti istorinės atminties politikos lygmeniu. Kupiškyje Lauryno Gucevičiaus vardu pavadinta pagrindinė miesto aikštė, gatvė Migonių kaime ir gimnazija. Visais atvejais asmenybė įamžinta istoriškai klaidinančia Lauryno Stuokos-Gucevičiaus forma.

Lauryno Gucevičiaus pavardės problema istorikams nebekelia abejonių – įrodyta, kad istoriškai pagrįsta šios iškilios asmenybės pavardės forma yra Gucevičius, be „Stuokos“ prievardžio. Istorikė Morta Baužienė nurodo, kad „Stokos“ ar „Stuokos“ prievardis atsirado klaidingai interpretuojant istorinius šaltinius. Pats Laurynas Gucevičius šio prievardžio niekada nevartojo, taip pat jo nevartojo ir amžininkai. „Stokos“ pavardė pirmą kartą paminėta 1823 m. Lauryno Gucevičiaus biografo Karolio Poddašinskio darbuose, kai architektas buvo siejamas su tėvo Simono Gucevičiaus Stokos šeima. Vėliau 1920 m. šią pavardę atgaivino Paulius Galaunė, o lietuvinta forma „Stuoka“ prie Lauryno Gucevičiaus pavardės buvo pridėta sovietmečiu – 1954 m. Eduardo Budreikos monografijoje. Istorikas Edmundas Rimša nurodo, kad Lauryno Gucevičiaus krikšto įraše Palevenės dominikonų bažnyčios XVIII a. metrikoje Laurynas gimė Simono Masiulio ir Kotrynos Masiulienės šeimoje. Tėvą Simoną Masiulį amžininkai jau vadino Gucevičiaus pavarde, kuri minima ir krikšto įraše. Tai leidžia manyti, kad Gucevičiaus pavardė galėjo būti pasirinkta dėl socialinių ir kultūrinių priežasčių, nes polonizuota pavardė turėjo didesnį socialinį prestižą nei valstietiška Masiulio pavardė. „Stokos“ pavardė istoriografijoje atsirado dėl šeimos ryšių per patėvį Stanislovą Stoką, tačiau, pasak E. Rimšos, tai neturėjo jokios įtakos nei Simono Masiulio, nei Lauryno Gucevičiaus pavardei.

Atsižvelgiant į naujausią istoriografiją ir istorinius įrodymus, šiandieninis „Stuokos-Gucevičiaus“ pavardės vartojimas neatitinka istorinės realybės. Todėl būtina spręsti originalaus ir istoriškai pagrįsto Lauryno Gucevičiaus įvardijimo problemą Kupiškio viešosiose erdvėse ir institucijų pavadinimuose, siekiant tinkamai įamžinti šios iškilios asmenybės atminimą jo gimtajame krašte.