Kupiškio rajono savivaldybė kviečia gyventojus siūlyti naujus pavadinimus Kupiškio mieste esančioms Salomėjos Nėries ir Liudo Giros gatvėms ir Subačiaus mieste Salomėjos Nėries gatvei.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos draudimo propaguoti totalitarinius, autoritarinius režimus ir jų ideologijas įstatymu bei Viešųjų objektų atitikties totalitarinių, autoritarinių režimų ir jų ideologijų propagavimo juose draudimui vertinimo tarpinstitucinės komisijos nuomone, kuri yra pateikusi ne vieną išvadą, Salomėjos Nėries ir Liudo Giros gatvių pavadinimai Lietuvos miestuose neatitinka Draudimo propaguoti totalitarinius, autoritarinius režimus ir jų ideologijas įstatymo 3 straipsnio nuostatų, t. y. atitinka totalitarinių, autoritarinių režimų ir jų ideologijų propagavimo juose draudimą, ir turi būti pašalinti.

Poetė Salomėja Nėris ir rašytojas Liudas Gira kūrė ir sovietų valdžią šlovinančią poeziją bei prozą. 1940 metais kaip Liaudies Seimo delegatai kartu su kitais atstovais vyko į Maskvą su prašymu priimti Lietuvą į Sovietų Sąjungą.

Salomėjos Nėries ir Liudo Giros gatvės Kupiškyje buvo suformuotos naujai po Lietuvos okupacijos, įkuriant naujus kvartalus: Liudo Giros vardu gatvė pavadinta 1952 m., Salomėjos Nėries – 1969 m.

Iniciatyvos teisę teikti pasiūlymus dėl siūlymų nustatyti ar panaikinti gyvenamąsias vietoves, nustatyti ir keisti jų teritorijų ribas, suteikti ir keisti pavadinimus gyvenamosioms vietovėms turi tų gyvenamųjų vietovių vietos gyventojai, jose veikiantys juridiniai asmenys ir jose esančio nekilnojamojo turto savininkai.

Į gatvių pavadinimų keitimo procesą labai kviečiame įsitraukti vietos gyventojus ar bendruomenes – Jūsų siūlymai, kaip turėtų būti pavadinta Jūsų gatvė, yra itin svarbūs.

Gyventojai savo siūlymus gali teikti elektroniniu paštu savivaldybe@kupiskis.lt  arba atnešti į Kupiškio rajono savivaldybės administraciją (Vytauto g. 2, Kupiškis, 101 kab., darbo laiku).

Subačiaus miesto gyventojai savo siūlymus gali teikti elektroniniu paštu subaciaus.seniunija@kupiskis.lt arba atnešti į Subačiaus seniūniją (Aukštaičių a. 13, Subačius, Kupiškio r. sav., darbo laiku).

Siūlymus prašome teikti iki 2025 m. balandžio 30 d.

Kupiškio rajono savivaldybė siūlo šias gatves pavadinti žymių Kupiškio krašto asmenybių vardais, kurie įprasmintų šių vietų savitumą.

Kupiškyje gatvės galėtų būti pavadintos šių žymių Kupiškio krašto asmenybių atminimui: Jono Balio, Vinco Eiduko, Ipolito Franckevičiaus, Glemžaičių, Felicijos Jakutytės, Kazimiero Jokanto.

Subačiuje galėtų būti pavadinta šių žymių Kupiškio krašto asmenybių atminimui: Povilo Mikalajūno, Jono Karazijos.

Visus gautus pasiūlymus apibendrins ir vertins Kupiškio rajono savivaldybės pavadinimų gatvėms, pastatams, statiniams ir kitiems objektams suteikimo, keitimo darbo grupė (toliau – Darbo grupė) kartu su vietos bendruomene.

Informaciją apie pavadinimą siūloma pasitikrinti Adresų registre (https://www.registrucentras.lt/adr/), kad nebūtų pasikartojimų. Pavadinimą siūlyti tik lietuvių kalba, lietuviškais rašmenimis.

Iš pasiūlymų kiekvienai gatvei pavadinti Darbo grupė su bendruomene išrinks po tris tinkamiausius variantus. Tuomet viešai bus paskelbtas balsavimas, kuriame gyventojai galės atiduoti savo balsą už labiausiai patikusį pavadinimą. Galutinis sprendimas bus priimtas atsižvelgus į viešo balsavimo rezultatus ir tos vietos bendruomenės nuomonę.

Išrinkti gatvių pavadinimai bus teikiami tvirtinti Kupiškio rajono savivaldybės tarybai. Po jos sprendimo gatvėms bus suteikti nauji vardai.

Įteisinti naujieji gatvių pavadinimai bus registruoti Adresų registre. Automatiškai keisis ir kiti su gatvių pavadinimų pakeitimu susiję duomenys VĮ Registrų centro administruojamuose registruose, pvz., adresai Nekilnojamojo turto registre, įmonių buveinių adresai Juridinių asmenų registre ar asmenų deklaruotos gyvenamosios vietovės adresai Gyventojų registre.

Dėl šių duomenų keitimo gyventojams papildomai kreiptis nereikia – adresai pastatams ir juose esančioms patalpoms (butams) keičiami automatiškai ir nemokamai. Juridiniams asmenims rekomenduojama apie pasikeitusį adresą pagal poreikį informuoti verslo partnerius, klientus, kitus juridinius asmenis.

Naujas gatvės pavadinimas oficialiai įsigalioja Registrų centrui jį įregistravus Adresų registre. Ši procedūra gali užtrukti iki mėnesio.

Naujųjų gatvių pavadinimų lenteles Kupiškio rajono savivaldybės administracija gamins ir įrengs savo lėšomis.

_______________________

Jonas Balys

Jonas Balys (1909–2011) – tautosakininkas, etnologas, filosofijos daktaras.

Jonas Balys gimė 1909 m. liepos 2 (15) d. Krasnavos vienkiemyje, netoli Kupiškio. 1924 m. baigė Kupiškio progimnaziją ir įstojo į Panevėžio mokytojų seminariją. Mokytojų Petro Būtėno ir Jurgio Elisono įkvėptas susidomėjo liaudies buitimi ir kultūra, rinko tautosaką ir tautodailės pavyzdžius. Šiai veiklai turbūt turėjo įtakos ir motina, kuri vaikystėje jam dainavo kupiškėniškas dainas. 1930 m. buvo išspausdintas pirmasis J. Balio straipsnis „Kalėdų papročiai ir burtai”.

1928 m. įstojo į Lietuvos universiteto Humanitarinių mokslų fakultetą ir studijavo lituanistiką. Gabiam jaunuoliui švietimo ministerija skyrė stipendiją ir pasiuntė studijuoti į Austriją. Grįžęs dirbo Vytauto Didžiojo universitete, apsigynė daktaro disertaciją. Nuo 1935 m. dirbo Lietuvių tautosakos archyvo vedėju. Jo iniciatyva buvo pradėtas leisti tęstinis leidinys „Tautosakos darbai”                             (1935–1940 m. išėjo 7 tomai).

1944 m. J. Balys su šeima pasitraukė į Vokietiją. Čia jis ne tik skaitė paskaitas, bet ir dirbo mokslinį darbą: parašė ir išleido vieną geriausių savo veikalų „Lietuvių vedybos”. 1948 m. emigravo į JAV ir pradėjo dirbti Indianos universitete. Per dvi vasaras aplankė beveik visas didesnes lietuvių kolonijas. Tai atsispindėjo jo darbe „Lietuvių dainos Amerikoje” (1958, 1977).

1. Balys – 36 knygų autorius. Svarbiausias darbas – 11 tomų „Lietuvių tautosakos lobynas“ (1951–1989).

Atgavus Lietuvos Nepriklausomybę Vilniuje išleistos „Lietuvių kalendorinės šventės“ (1992). 1998 m. pradėti leisti J. Balio raštai (5 t.). Apdovanotas J. Basanavičiaus premija (1999), Gedimino ordinu (1999).

Gyveno Silver Spring (JAV). Mirė 2011 m. rugsėjo 9 d. JAV, Charloteswill miestelyje (Virdžinijos valstija).

Minint 100-ąsias metines prie gimtosios sodybos Krasnavos kaime atidengta atminimo lenta.

Vincas Eidukas

Vincas Eidukas – mokytojas, visuomenininkas, Lietuvos šaulių sąjungos Kupiškio būrio įkūrėjas.

1918–1919 m. mokytojavo Punkiškių (Kupiškio r.) mokykloje. Nuo 1919 m. Kupiškio vidurinės mokyklos (progimnazijos) mokytojas, 1924–1936 m. Kupiškio mokyklos direktorius.

Vinco Eiduko iniciatyva Kupiškio miesto kapinėse pastatytas paminklas žuvusiems kariams už Lietuvos Nepriklausomybę. Įkūrė lietuvių mokytojų skyrių Kupiškyje, dirbo Lietuvai pagražinti draugijoje. Daug laiko ir jėgų skyrė Kupiškio miesto aplinkos tvarkymu. Apdovanotas Didžiojo Lietuvos kunigaikščio Gedimino ordinu (4 laipsnio).

Vincas Eidukas buvo viena ryškiausių ir įtakingiausių asmenybių tarpukario Kupiškyje, priklausė miestelio šviesuolių ratui. Palaidotas Kupiškio miesto kapinėse.

Šiemet minimos 140-osios gimimo metinės.

Ipolitas Franckevičius

Gydytojas Ipolitas Franckevičius gimė 1887 m. rugsėjo 12 (24) d. Salų dvare (Rokiškio r.).

1899–1907 m. mokėsi Šiaulių gimnazijoje, 1907–1913 m. studijavo Maskvos universiteto Medicinos fakultete. 1914 m. mobilizuotas į Rusijos kariuomenę, apdovanotas šv. Stanislovo III laipsnio, šv. Onos II ir III laipsnio ordinais.

1918 m. grįžo į Lietuvą, vertėsi laisva gydytojo praktika ir darbavosi Kupiškyje. 1919 m., kilus šiltinės epidemijai, įsteigė infekcinę ligoninę. 1924–1925 m. – Kupiškio gimdymo prieglaudos gydytojas. Keletą metų buvo Kupiškio progimnazijos gydytojas, higienos mokytojas. 1940 m. Kupiškyje įsteigus Vaiko ir moters konsultaciją, dirbo joje vyr. gydytoju. 1944 m. rugsėjo 1 d., sujungus ligoninę ir polikliniką, paskirtas Kupiškio apylinkės ligoninės vedėju. 1949–1951 m. dirbo Vidaus ligų skyriaus vedėju, vėliau – įvairių sričių gydytoju: otolaringologu, akušeriu-ginekologu, chirurgu, terapeutu, oftalmologu. 1968 m. išėjo į pensiją.

Gydytojas, net 55 metus atidavęs kupiškėnų sveikatos apsaugai, yra viena ryškiausių XX a. Kupiškio krašto asmenybių. 1925 m. įkūrė Draugijos kovai su džiova Kupiškio skyrių. Vienas iš Lietuvai pagražinti draugijos Kupiškyje steigėjų, buvo didelis miesto patriotas.

1958 m. jam suteiktas LTSR nusipelniusio gydytojo vardas. Išleista atsiminimų knyga „Gydytojas I. Franckevičius“ (2006).

Mirė 1973 m. gruodžio 18 d., palaidotas Kupiškio kapinėse.

Prie namo (P. Matulionio g. 20), kuriame gyveno 1918–1973 m., atidengta atminimo lenta.

Glemžaitės

Visos trys seserys kraštotyrininkės Glemžaitės (Stefanija, Elvyra, Mikalina) gimė Kupiškyje. 

Stefanija – akušerė, kraštotyrininkė. 1924–1925 m. tėvų namuose savo lėšomis įrengė ir išlaikė butą gimdyvėms (5 lovos). Dirbo akušere Šimonyse, 1941–1957 m. – Kupiškio ligoninės gimdymo skyriuje. Kartu su seserimi Elvyra Dulaitiene parengė darbus: „Kaimo moterų nėštumas, gimdymas ir kūdikių priežiūra prietaruose Kupiškio ir Šimonių apylinkėse“ (1948), „Liaudies medicina prietaruose“, „Senoji liaudies gyvulininkystė ir žemės ūkis“ (1948). Kartu su seserimis Kupiškio ir kitiems Lietuvos muziejams perdavė daugiau kaip 6000 eksponatų.

Mirė 1974 m. rugpjūčio 26 d., palaidota Kupiškio kapinėse.

Elvyra – Lietuvos pedagogė, kraštotyrininkė. Sudarė „Kupiškėnų senovė: etnografija ir tautosaka“. Palaidota Kupiškyje. 

Mikalina – Lietuvos etnografė, visuomenininkė, pedagogė. Viena pirmųjų profesionalių lietuvių tautinio kostiumo kūrėjų. Moterų šaulių  tarybos narė ir tautodailės, kaip tautinio tapatumo išraiškos, propaguotoja.  Palaidota Kupiškyje.

Taip pat įsiamžintų Lietuvos partizanė, poetė Diana Glemžaitė, kuri 1941–1944 m. mokėsi Kupiškyje, partizanavo Kupiškio apylinkėse. Žuvo 1949 m. Šiemet minimos 100-osios gimimo metinės.

Felicija Jakutytė

Ilgametė Kupiškio mokytoja, Kupiškio r. Garbės pilietė.

1922 m. pradėjo lankyti Kupiškio mokyklą. 1931 m. baigė Panevėžio mokytojų seminariją, 1957 m. – Vilniaus pedagoginį institutą.

1932–1946 m. dirbo mokytoja Meilūnų, Palaimos ir Šimonių pradinėse mokyklose.                 1946–1979 m. – Kupiškio vidurinės mokyklos (dabar L. Stuokos-Gucevičiaus gimnazija) lietuvių kalbos ir literatūros mokytoja. 1979–1992 m. dirbo mokytoja įvairiose Kupiškio rajono kaimų mokyklose.

Mokytoja Felicija Jakutytė per visą mokytojo darbą Kupiškyje turėjo daug auklėjamųjų klasių. Šimtai abiturientų, jos auklėtinių, baigė Kupiškio vidurinę mokyklą.

2001 m. suteiktas Kupiškio r. Garbės pilietės vardas.

Kazimieras Jokantas

Gydytojas, pedagogas ir politikas Kazimieras Jokantas gimė 1880 m. spalio 23 d. Valiūkiškio vienkiemyje (Kupiškio r.).

Mokėsi Mintaujos gimnazijoje, bet iš jos pašalintas už atsisakymą prieš pamokas melstis rusų kalba. 1902–1908 m. studijavo Dorpato (Talino) universitete mediciną. Dirbo gydytoju Suvalkų Kalvarijoje (1909–1918 m.), Marijampolės „Žiburio“ gimnazijos direktoriumi (1918–1920 m.), „Aušros“ mergaičių gimnazijos direktoriumi (1927–1939 m.).

1920–1927 m. dalyvavo Lietuvos Respublikos Seimo darbe, dviejose tarpukario Lietuvos Respublikos vyriausybėse ėjo švietimo ministro pareigas (1925–1926 m. ir 1939–1940 m.).

Bendradarbiavo spaudoje, parengė „Lotynų-lietuvių kalbos žodyną“ (1936). Naujas leidimas išėjo 1995 m. Parengė ir lotynų kalbos vadovėlį vidurinėms mokykloms.

Sušaudytas 1942 m. rugpjūčio 25 d. Sverdlovsko lageryje.

2000 m. prie gimtosios sodybos Valiūkiškyje atidengta paminklinė lenta.

Povilas Mikalajūnas

Kunigas Povilas Mikalajūnas gimė 1907-10-20 Puškonyse (Naujamiesčio parapija).

Pradžios mokyklą lankė Naujamiestyje, 1921–1929 m. mokėsi Panevėžio valstybinėje gimnazijoje. 1934 m. baigė Kauno tarpdiecezinę kunigų seminariją, įšventintas į kunigus ir Naujamiesčio bažnyčioje aukojo pirmąsias šv. Mišias. Nuo 1934 m. dirbo vikaru Kriaunose, nuo 1936 m. – Subačiuje (miestelyje).

1939 m. P. Mikalajūnui pavesta rūpintis Subačiaus geležinkelio stoties bažnyčios statyba. Kunigas pasižymėjo kaip gabus, energingas žmogus ir per metus pastatė medinę bažnyčią, kleboniją, ūkinius pastatus. Nuo 1940 m. buvo naujos Subačiaus Šv. Pranciškaus Asyžiečio bažnyčios klebonas. Įtemptas darbas nualino kunigo sveikatą. 1942 m. vasarą buvo išėjęs atostogų. Žiemą, važiuodamas pas ligonį, peršalo, susirgo.

Mirė 1943-01-02 Panevėžio infekcinėje ligoninėje, palaidotas Subačiaus Šv. Pranciškaus Asyžiečio bažnyčios šventoriuje.

Jonas Karazija

Pedagogas Jonas Karazija gimė 1900-12-20 Jauniūnų kaime (Kupiškio r.).

Mokėsi Mintaujos gimnazijoje, Panevėžio realinėje mokykloje. Kilus I pasauliniam karui išvyko į Rusiją, mokėsi Petrogrado V (buv. Varšuvos I), Jakaterinodaro realinėse mokyklose.

1919–1920 m. dirbo Velžio ir Rodų (Panevėžio r.) pradžios mokyklų, nuo 1922 m. – Subačiaus geležinkelio stoties pradžios mokyklos vedėju. Dėstė žemės ūkio klasėje, suaugusiųjų kursuose, organizavo jaunimo ir suaugusiųjų vakarus.

1. Karazijos iniciatyva Subačiaus vls. savivaldybė pastatė 4 komplektų mokyklos pastatą.

Nuo 1928 m. Lietuvos tautininkų sąjungos (LTS) narys, 1931–1933 m. ir 1939–1940 m. LTS Subačiaus apylinkės pirmininkas, 1934–1938 m. sekretorius, iždininkas, Vytauto Didžiojo komiteto Subačiaus skyriaus pirmininkas. 1931 m. Vilniaus vadavimo sąjungos Subačiaus skyriaus pirmininkas, 1935 m. šaulių būrio valdybos narys.

1944–1947 m. Subačiaus progimnazijos direktorius.

1947–1950 m. Subačiaus gimnazijos pirmasis direktorius. Atsisakęs šių pareigų, iki 1963 m. dirbo mokytoju. 1945–1947 m. buvo Subačiaus valsčiaus Liaudies švietimo skyriaus vedėjas.

Apdovanotas Lietuvos Nepriklausomybės dešimtmečio medaliu (1928 m.), Vytauto Didžiojo ordino 3 medaliu (1931 m. už darbą Vytauto Didžiojo komitete).

Mirė 1986-12-10, palaidotas Stračnių kaimo kapinėse.