Gyventojus netrukus pasieks pirmosios šio sezono sąskaitos už šildymą. Kupiškyje už centralizuotai tiekiamą šilumą 50 kv. metrų buto šildymui renovuotame daugiabutyje šių metų spalį vartotojai vidutiniškai mokės 15,50 Eur, o nerenovuotame – apie 33 Eur.

Sąskaitų dydį lėmė ne vien šilumos kaina

Spalio mėnesio sąskaitų dydžiui įtakos turėjo ne tik šilumos kaina, bet ir kiekviename daugiabutyje suvartotas šilumos kiekis. Jis priklausė nuo lauko oro temperatūros, šildymo sezono pradžios laiko, namo šilumos ūkio prižiūrėtojo kvalifikacijos bei gyventojų šilumos vartojimo įpročių. Didžiausią įtaką šilumos suvartojimui darė pastato būklė ir jame įrengto šilumos punkto efektyvumas.

Šilumos kainos augimą, palyginti su praėjusių metų spaliu, lėmė išaugusios šilumos gamybos sąnaudos: padidėjusios perkamo kuro, iš nepriklausomų tiekėjų superkamos šilumos, elektros energijos kainos. Sąskaitas didino ir nuo 2026 m. sausio 1 d. pasikeitęs PVM tarifas: centralizuotai tiekiamai šilumai vietoje anksčiau taikyto 9 proc. lengvatinio tarifo dabar taikomas standartinis 21 proc. tarifas.

Modernizuoti šilumos punktai padėjo taupyti šilumą

Šių metų spalį vidutinė lauko oro temperatūra Kupiškyje siekė +8,2 °C. Todėl modernizuotų šilumos punktų galimybės ir namų šilumos ūkio prižiūrėtojų sprendimai turėjo reikšmingos įtakos suvartotam šilumos kiekiui.

Mažesnį šilumos suvartojimą užtikrino modernizuoti (automatizuoti) šilumos punktai. Jų automatinio valdymo įranga galėjo operatyviai reaguoti į lauko oro temperatūros pokyčius: atšilus orams šildymą sumažinti arba laikinai sustabdyti, o temperatūrai nukritus – vėl padidinti šilumos tiekimą.

Renovuoti namai šildėsi ekonomiškiau

Skirtingo energetinio efektyvumo namų gyventojai už būsto šildymą mokėjo skirtingai, nes šiuose namuose buvo suvartoti nevienodi šilumos kiekiai.

Naujuose ir renovuotuose daugiabučiuose namuose, kuriuose buvo įrengti modernizuoti (automatizuoti) šilumos punktai, 50 kv. metrų buto šildymo išlaidos už šį spalį vidutiniškai sudarys 15,50 Eur. Toks butas vidutiniškai suvartojo apie 160 kWh šilumos (3,20 kWh/kv. m).

Tuo tarpu nerenovuotuose daugiabučiuose, kuriuose šilumos punktai dar nemodernizuoti ir neįrengti automatiniai temperatūros reguliavimo įrenginiai, 50 kv. m ploto butui šildyti vidutiniškai suvartojo apie 330 kWh šilumos (6,6 kWh/kv. m), o mokėjimai už šilumą sieks apie 33 eurus.

Taigi, esant toms pačioms sąlygoms – vienodai lauko oro temperatūrai ir šilumos kainai, – už šildymą nerenovuotuose daugiabučiuose šį spalį bus mokama vidutiniškai 113 proc. daugiau nei naujuose, renovuotuose ir apšiltintuose namuose su modernizuotais šilumos punktais.

Investicijos į energinį efektyvumą

Daugiabučių renovacija ir šilumos punktų modernizavimas – efektyviausios priemonės, mažinant šilumos suvartojimą bei gyventojų išlaidas šildymui.

AB „Panevėžio energija“ ragina gyventojus renovuoti savo būstus arba kuo greičiau priimti sprendimus dėl daugiabučių šilumos punktų modernizavimo. Tokie sprendimai padeda užtikrinti vidaus šildymo ir karšto vandens sistemoms keliamų reikalavimų įgyvendinimą, didina pastatų energetinį efektyvumą ir leidžia efektyviau naudoti šilumos energiją ateinančiais šildymo sezonais.

AB „Panevėžio energija“ informacija