Per paskutinį 2025 metų ketvirtį Valstybinė kalbos inspekcija patikrino 9 televizijos laidas, 1 sporto transliaciją, 11 filmų ir 8 radijo laidas. Pastebėta leksikos, gramatikos ir kirčiavimo klaidų, o laidų titruose ‒ nemažai rašybos ir skyrybos klaidų.

Teikiame būdingesnių klaidų, pasitaikančių ir rašomojoje / šnekamojoje kalboje, apžvalgą.

1. LEKSIKOS KLAIDOS

Ne ta reikšme vartojami žodžiai dėkingas, išpildyti, nuimti, pilnai, rastis, senai, užskaityti.

Dėkingas nevart. r. „palankus“:

kokioje geroje situacijoje atsidūrė po tikrai nedėkingos (=nepalankios) situacijos.

Išpildyti nevart. r. „įvykdyti, atlikti“:

neblogai išpildė (=atliko) savo programą;

neblogai išpildytas (=atliktas) ritminis šokis;

už išpildymą (=už atlikimą) – dar 2 balai;

išpildymas (=atlikimas) programos įspūdingas.

Nuimti nevart. r. „pašalinti“:

pirmiausia tą įtampą ir nuimti (=pašalinti).

Pilnai nevart. r. „visiškai, iki galo“:

nebus pilnai (=visiškai) sveikas;

sutrikęs intelektas nėra pilnai (=iki galo) pagydomas;

pilnai (=vien tik) su elektra šiuo automobiliu nuvažiuoti galima iki 104 km.

Rastis nevart. r. „būti“:

kur mes čia randamės (=esam).

Senai nevart. r. „seniai“:

esu senai (=seniai) „Technoarkos“ klientas.

Užskaityti nevart. r. „įskaityti“:

buvo tas suklupimas ir užskaitė (=įskaitė) kaip kritimą.

2. GRAMATIKOS KLAIDOS

Daromos klaidos vartojant vardininką, naudininką, galininką, vietininką, prielinksnį pas, polinksnį pagalba, vartojant įvairias formas.

Vardininkas nevartotinas neapibrėžtam kiekiui ar daliai reikšti:

kai problemos kyla (=problemų kyla) vienoje ar kitoje industrijoje, trečia tiktai žiūri;

dailiajame čiuožime yra labai sudėtingi elementai ir šuoliai (=yra labai sudėtingų elementų ir šuolių).

Naudininkas nevartotinas konkrečiai laiko ribai ar momentui reikšti, kai nežymima paskirtis:

trijų jau šiai dienai (=dabar) knygų autorius.

Galininkas nevartotinas neapibrėžtam daiktų ar dalykų kiekiui reikšti:

jis turi supergalias (=supergalių).

Galininkas nevartotinas su judėjimo ir siekimo reikšmės veiksmažodžiais tikslui arba siekimui reikšti:

prisiartina ją (=jos) nudėti;

atvykusieji paminėti Merkinės mūšio 80-ąsias metines (=80-ųjų metinių);

pasišalino galbūt ne verkti, bet šiek tiek nuleisti emocijas (=nuleisti emocijų).

Vietininkas nevartotinas daikto būviui, būsenai ar požymiui reikšti:

norėdamas būti šiose pareigose (=norėdamas eiti šias pareigas) tu privalai labai greitai reaguoti į situaciją.

Prielinksnis pas nevartotinas veiksmo adresatui, šaltiniui, nesusijusiam su vieta, reikšti su veiksmažodžiu kreiptis:

žiūrovai kreipsis tiesiai pas Rimą (=žiūrovai kreipsis tiesiai į Rimą);

dėl kokių problemų dažniausiai pas (=dažniausiai į) jus kreipiasi.

Prielinksnis pas nevartotinas nuosavybei, priklausymui, turėjimui reikšti:

kodėl tas didelis potraukis į lošimą pas patį yra (=kodėl pats turite tą didelį potraukį į lošimą).

Polinksnis pagalba nevartotinas priemonei reikšti:

galima produktus ilgiau laikyti temperatūros pagalba (=laikyti pasirinkus reikiamą temperatūrą);

buitinės technikos pagalba (=naudodami buitinę techniką) kokias sprendžiam problemas.

Bendratis su jungtuku kad nevartotina tikslui reikšti:

parinktas specialiai, kad šiek tiek pailsėti (=kad šiek tiek pailsėtų / kad galėtų šiek tiek pailsėti);

kažką suki, kad tik tą skylę padaryt didesnę (=skylę padarytum didesnę);

natūralu žmogui, kad suprasti (=suprastų), kur eina ir kaip tai atrodo;

kad nesusižalot (=kad nesusižaločiau) pirštų, panaudosiu plaktuką.

Pagrindinės kiekinių skaitvardžių nuo 2 iki 9 formos nevartotinos su daugiskaitiniais (t. y. turinčiais tik daugiskaitinę formą) daiktavardžiais:

keturių (=ketverių) durų;

sumontavo dvi (=dvejas) duris

3. KIRČIAVIMO KLAIDOS

Kirčiavimo klaidų daroma daugiausia. Iš jų galima paminėti netaisyklingai kirčiuojamus pasaulio ir Lietuvos vietovardžius:

Stokhòlme (=Stòkholme);

Rietãve (=Rietavè).

4. KALBOS KLAIDOS TITRUOSE

Laidų titruose nemažai pastebėta rašybos ir skyrybos klaidų: niekaip neišskirti simboliniai pavadinimai, netaisyklingai rašomos dvigubos pavardės, žodžiai su neiginiu ne; neišskirti įterpiniai, kreipiniai, klaidingai skirti išplėstiniai derinamieji pažyminiai, einantys po pažymimojo žodžio, išplėstinės aplinkybės, prijungiamieji sakiniai.

4.1. RAŠYBA

Simboliniai pavadinimai rašomi su kabutėmis arba išskiriami kitu šriftu:

Apie The Beatles (=„The Beatles“) laikų muziką;

Flagmanai – Žalgiris (=„Žalgiris“), rinktinė;

neslėpkim, tarkim, Rytas ir Žalgiris (=„Rytas“ ir „Žalgiris“) Lietuvoje.

Priešdėliu virtęs neiginys ne rašomas kartu su būdvardžiais, kai jiems suteikia priešingą ar kitą reikšmę:

videokameros atsirado, žinoma, iš karto ne tobulos (=netobulos);

bet rykliai ir kiti nevidonai irgi ne kvaili (=nekvaili).

Dvi savarankiškos to paties asmens pavardės jungiamos brūkšneliu be tarpelių:

Milda Karklytė – Palevičienė (=Milda Karklytė-Palevičienė).

4.2. SKYRYBA

Įterpinys išskiriamas kableliais, rečiau – brūkšniais:

tai normali man atrodo raidos dalis (=tai normali, man atrodo, raidos dalis);

kiek nuverčia, tas atrodo mažas (=tas, atrodo, mažas) kelmelis, bet tokius vyrus verčia;

tai viena vertus ir fizinis saugumas su žurnalistų patiriamu, tokiu, psichologiniu nesaugumu (=tai, viena vertus, ir fizinis saugumas su žurnalistų patiriamu tokiu psichologiniu nesaugumu);

daug, daug yra ir kitų manau aspektų (=kitų, manau, aspektų);

tarkime pasaulyje (=tarkime, pasaulyje) gali įkvėpti ir milijonus;

negali, tarkim parodyti, kokią (=negali, tarkim, parodyti, kokią) komandą tu palaikai;

tarkim sporto žinios (=tarkim, sporto žinios).

Kreipinys, vienas ar su priklausomais žodžiais, išskiriamas kableliais:

sako mokytojau, žiūrėkit (=sako, mokytojau, žiūrėkit).

Išplėstinis derinamasis pažyminys po pažymimojo žodžio išskiriamas kableliais:

ir vilnietis burbule gyvenantis ir Rokiškio rajone, stūksantis (=ir vilnietis, burbule gyvenantis, ir Rokiškio rajone stūksantis) name tiesiog žmogus.

Šalutinis prijungiamojo sakinio dėmuo išskiriamas kableliais:

tave turi dominti kas (=dominti, kas) vyksta, kodėl vyksta;

svarbu ką (=svarbu, ką) tu parašysi, svarbu ką (=svarbu, ką) tu pasakysi;

aš nežinau į (=nežinau, į) ką mes pavirtome;

nesvarbu ar tai krepšinis (=nesvarbu, ar tai krepšinis);

kai jis kalba aš (=kalba, aš) klausau;

iš vienų namų išmetė, kad neturėjau pinigų iš (=pinigų, iš) antrų namų išmetė, kad neturėjau pinigų;

parašo, kad negalėjome patikrinti ar (=patikrinti, ar) pasako, kad negalėjome;

draugai perskaičiavo man šonkaulius už tai, kad eilinį kartą juos apvogiau ir (=apvogiau, ir) 25 dieną atsidūriau pas anoniminius lošėjus;

tai irgi buvo vienas dalykų, kas mane traukė ir (=traukė, ir) aš sportu domėjausi nuo pat vaikystės;

tai realiai jeigu tu matai, kad tai yra smiginio čempionatas, tai 99 procentai nesupras apie ką (=nesupras, apie ką) kalba.

Išplėsta dalyvinė, pusdalyvinė ar padalyvinė aplinkybė arba dvi ir daugiau neišplėstų gali būti išskiriamos kableliais, jei norima išryškinti jų prasminį ir intonacinį savarankiškumą:

tačiau net ir puldami visomis jėgomis, jie nesugeba (=tačiau net ir puldami visomis jėgomis jie nesugeba arba tačiau, net ir puldami visomis jėgomis, jie nesugeba).

Parengta pagal Valstybinės kalbos inspekcijos informaciją