Pavasarinis ledas – pavojingas net patyrusiems, kodėl ant jo lipti nesaugu ir kaip elgtis nelaimės atveju.

Pavasariui įsibėgėjant vis daugiau vandens telkinių Lietuvoje ima atsiverti – ledas sparčiai silpsta ir tampa pavojingas net tiems, kurie žiemą drąsiai vaikščiojo ar žvejojo ant užšalusių ežerų. Kupiškio priešgaisrinės gelbėjimo tarnybos specialistai pabrėžia, kad pavasarinis ledas yra vienas klastingiausių, iš pažiūros tvirtas paviršius gali neatlaikyti net vieno žmogaus svorio.

Kodėl pavasarinis ledas tampa pavojingas?

Žiemą susiformavęs ledas dažniausiai yra vientisas ir gana stiprus, tačiau pavasarį situacija kardinaliai pasikeičia. Didėjanti oro temperatūra, kaitresnė saulė ir tirpstantis sniegas pradeda ardyti ledo struktūrą.

Pagrindinės priežastys, kodėl pavasarinis ledas tampa nesaugus:

1. Ledas praranda vientisumą.
   Dėl dienos metu vyraujančios teigiamos temperatūros ledas pradeda tirpti iš viršaus ir iš apačios. Jo struktūra tampa porėta, primenanti korį.
2. Vanduo kaupiasi ant ledo paviršiaus.
   Tirpstant sniegui ar lyjant lietui ant ledo susidaro vandens sluoksnis, kuris dar labiau spartina tirpimą.
3. Ledą silpnina srovės ir šaltiniai.
   Upių žiotyse, protakose, prie tiltų, šaltinių ar vandens augmenijos ledas visada būna plonesnis.
4. Temperatūros svyravimai.
   Naktimis dar pasitaikant šalčiui, ledas gali atrodyti tvirtas, tačiau dieną jis greitai praranda stiprumą. Todėl net ir storas ledas pavasarį gali neatlaikyti žmogaus svorio.

Kaip atpažinti pavojingą ledą?

Yra keli požymiai, rodantys, kad ant ledo lipti jau pavojinga:

• ledas patamsėjęs, pilkas arba gelsvas;
• matomos vandens balos ant paviršiaus;
• girdisi traškėjimas ar skilinėjimas;
• matosi įtrūkimai, skylės ar išplautos vietos;
• ledas tampa „grūdėtas“ ir lengvai trupantis.

Jei pastebimas bent vienas iš šių požymių, ant ledo lipti nerekomenduojama.

Ką daryti įlūžus į ledą?

Net ir laikantis atsargumo, nelaimės kartais neišvengiamos. Įlūžus svarbiausia išlikti kiek įmanoma ramesniam ir veikti greitai.

Svarbiausi žingsniai:

1. Neišsigąskite ir nepanikuokite. Staigūs judesiai greitai išsekina jėgas.
2. Atsiremkite į ledo kraštą rankomis. Stenkitės paskirstyti kūno svorį horizontaliai.
3. Bandykite užsikelti krūtine ant ledo. Pasinaudokite smaigais ir užsitraukite ant ledo, jei smaigų neturite, kojomis spirkite vandenį, tarsi plaukdami taip padidinsite šansus išlipti iš vandens.
4. Išsiritę nuo skylės – neatsistokite. Ropokite ar ridenkitės nuo pavojingos vietos tuo pačiu keliu, kuriuo atėjote.
5. Pasitraukę į saugią vietą kuo greičiau sušilkite. Jei įmanoma – pasikeiskite šlapius drabužius ir kreipkitės pagalbos.

Kaip padėti įlūžusiam žmogui?

Pastebėjus įlūžusį žmogų svarbiausia nepulti gelbėti neapgalvotai – dažnai tokiais atvejais įlūžta ir gelbėtojas.

Veiksmų seka:

1. Nedelsiant skambinkite pagalbos numeriu 112.
2. Prie įlūžusio žmogaus artėkite tik gulėdami ant ledo, kad svoris pasiskirstytų.
3. Ištieskite jam daiktą, už kurio jis galėtų įsikibti: virvę, šaką, lentą, kopėčias ar net šaliką.
4. Traukite lėtai ir atsargiai.
5. Ištrauktą žmogų reikia kuo greičiau sušildyti ir perduoti medikams.

Geriausia prevencija – nelipti ant pavasarinio ledo

Specialistai vieningai sutaria: saugiausias sprendimas pavasarį – apskritai nelipti ant ledo. Net jei jis atrodo storas, jo struktūra jau gali būti susilpnėjusi.

Ypač svarbu apie pavojus priminti vaikams ir paaugliams, kurie dažnai linkę rizikuoti ar smalsumo vedini patikrinti, ar ledas dar išlaiko.

Pavasaris – metas, kai vandens telkiniai vėl atsiveria gyvybei. Todėl geriausia grožėtis bundančia gamta nuo kranto, o ne rizikuoti savo ar kitų gyvybe ant klastingo pavasarinio ledo.

Pavasarį plintantys žolės gaisrai – pavojus gamtai, turtui ir žmonių saugumui

Šylant pavasario orams visoje šalyje kasmet padaugėja pernykštės žolės gaisrų. Statistika rodo, kad tokių gaisrų kyla tūkstančiai, o jų metu išdega dideli pievų ir laukų plotai. Ugniagesiai gelbėtojai pastebi, kad atvirose teritorijose gaisrai dažniausiai kyla savaitgaliais, kai gyventojai tvarko aplinką ir daugiau laiko praleidžia lauke.

Tokie gaisrai kelia rimtą pavojų ne tik gamtai, bet ir žmonių turtui bei gyvybei. Ugnis gali greitai išplisti dideliuose plotuose, persimesti į miškus, sodybas ar kitus pastatus. Kasmet dėl žolės deginimo nukenčia gyventojų turtas, o kartais žmonės patiria nudegimus ar net žūsta.

Žala gamtai ir gyvajai aplinkai

Pernykštės žolės deginimas daro didelę žalą ekosistemai. Liepsnose žūva vabzdžiai ir smulkūs gyvūnai – ežiai, driežai, kiškiai. Taip pat sunaikinami paukščių lizdai ir perėjimo vietos, sudega skruzdėlynai bei retos augalų rūšys. Neretai ugnis iš pievų persimeta į miškus, taip dar labiau didindama padarytą žalą aplinkai.

Be to, ugniagesiams gelbėtojams dažnai tenka vienu metu gesinti kelis tokius gaisrus skirtingose vietose. Tai reiškia, kad gelbėjimo pajėgos gali būti užimtos ir nespėti laiku atvykti į kitą nelaimę, kur gresia pavojus žmonių gyvybei ar turtui.

Kada draudžiama deginti žolę ir augalines atliekas

Priešgaisrinės saugos specialistai primena, kad daugeliu atvejų žolės ar augalinių atliekų deginimas yra draudžiamas. Negalima:

• deginti nenupjautos žolės ir ražienų;
• deginti sugrėbtų žolės, nendrių, nukritusių medžių lapų, šiaudų, laukininkystės ir daržininkystės augalinės kilmės atliekų miestuose ir miesteliuose;
• deginti augalines atliekas miške, aukštapelkėse, durpingose vietose ar vietovėse, esančiose arčiau nei 100 metrų nuo miško;
• kartu su augalinėmis atliekomis deginti buitines, pramonines ar kitas atliekas, išskyrus neapdorotą medieną.

Šių reikalavimų nesilaikymas laikomas pažeidimu ir už tai taikoma administracinė atsakomybė.

Kaip galima deginti augalines atliekas

Jeigu savivaldybių patvirtintos švaros ir tvarkymo taisyklės neprieštarauja, augalinės kilmės atliekas galima deginti tik laikantis saugos reikalavimų:

• atliekos turi būti sugrėbtos arba surinktos į krūvas;
• jos gali būti deginamos ne arčiau kaip 30 metrų nuo pastatų, degių konstrukcijų statinių ir degių medžiagų sandėliavimo vietų.
• ugnis turi būti nuolat prižiūrima;
• negalima kūrenti laužo pučiant stipriam vėjui;
• baigus kūrenti žarijas būtina užpilti vandeniu.

Aplinkosaugininkai pabrėžia, kad aplinkai draugiškiausias augalinių atliekų tvarkymo būdas yra kompostavimas.

Pastebėjus gaisrą – nelikite abejingi

Pastebėjus degančią žolę svarbu nelikti abejingiems. Jei gaisras nedidelis ir tai saugu, jį galima bandyti gesinti užpilant vandeniu ar užkasant žemėmis, kad ugnis neišplistų.

• Jei matote, kad su ugnimi nepavyks susidoroti arba ji sparčiai plinta, nedelsiant skambinkite skubiosios pagalbos numeriu 112.

Atsakingas elgesys su ugnimi ir atsargumas gamtoje gali padėti išvengti skaudžių nelaimių bei išsaugoti tiek žmonių saugumą, tiek mus supančią aplinką