Paieška

Iš viso rezultatų:
*alt_site_homepage_image*

Potvynio situacija Kupiškio rajone

Informuojame, kad 2026 m. kovo 16 d. Kupiškio rajono savivaldybės administracijos specialistai ir kitos atsakingos valstybinės institucijos vertino Lėvens upės lygį ir rizikas dėl potvynio, kurių metu buvo apvažiuotos rizikingiausios potvynio vietos – Zuntė, Stirniškiai, Akmenių tvenkinys ties Šaukliškiais, Kupiškio ir Noriūnų užtvankos. Nors vandens lygis šiuo metu siekia pavojingą lygį – 292,3 cm, nustatyta, kad vandens kilimas praėjusią parą stabilizavosi.

Potvynio situacija Kupiškio rajone

Situacija nuolat stebima ir vertinama. Gyventojai, ypač gyvenantys šalia upių ir kitų vandens telkinių, raginami atsakingai įvertinti galimas rizikas ir išlikti budriems. Kilus klausimams ar esant pagalbos poreikiui, prašoma kreiptis į savo seniūniją.

Gyventojai kviečiami sekti oficialią informaciją Savivaldybės interneto svetainėje ir laikytis teikiamų rekomendacijų.

Rekomendacijos

Potvynius Lietuvoje dažniausiai sukelia smarkios liūtys, sparčiai tirpstantis sniegas, upių poplūdžiai ar vėjo sąlygoti vandens patvankos reiškiniai upių žiotyse. Kasmetiniai potvyniai kelia grėsmę gyventojų sveikatai, gyvybei ir turtui, todėl jiems būtina ruoštis iš anksto.

Priešgaisrinės apsaugos ir gelbėjimo departamento specialistai teikia rekomendacijas, kaip elgtis prieš potvynį, jam kilus ir jam pasibaigus.

Prieš prasidedant potvyniui

Geriausia žmonių apsaugos priemonė – evakuacija iš pavojingos vietovės. Nėščiosioms, ligoniams, senyvo amžiaus žmonėms ir vaikams rekomenduojama išvykti į saugesnes vietas.

Jeigu nusprendėte likti potvynio zonoje, pasiruoškite iš anksto: įsigykite patikimą plaukiojimo priemonę (valtį ar plaustą), apsirūpinkite neperšlampama apranga, paruoškite ne mažiau kaip 10 parų ilgai negendančių maisto produktų, geriamojo vandens, būtinų vaistų, apšvietimo priemonių (žibintų, žvakių, degtukų), kuro ir malkų. Turėkite mobilųjį telefoną ir atsarginius maitinimo elementus.

Paaukštinkite baldus ir gyvulių laikymo vietas, izoliuokite elektros laidus, išjunkite nereikalingus elektros prietaisus. Iš rūsių išneškite maisto atsargas ir vertingus daiktus, lengvesnius daiktus perkelkite į viršutinius aukštus ar pastoges. Užsandarinkite šulinius, naftos produktų saugyklas, iš užliejamų vietų išvežkite trąšas, pesticidus, chemines medžiagas. Pažymėkite privažiavimą prie sodybos, jei reikia – apdrauskite savo ir šeimos narių gyvybę bei turtą.

Jeigu nusprendėte išvykti į saugesnę vietą, prieš palikdami namus užsukite vandens ir dujų sklendes, išjunkite elektrą, pasiimkite dokumentus, vertybes, būtiniausius daiktus, maisto atsargų ir vaistų, užrakinkite duris, uždarykite langus ir užsiregistruokite seniūnijoje.

Kilus potvyniui

Rekomenduojama evakuotis iš potvynio zonos. Jei nusprendėte likti, palaikykite ryšį su kaimynais ir būkite pasiruošę padėti vieni kitiems. Vandeniui kylant apie namus, kelkitės į viršutinius aukštus arba, jei namas vienaukštis, į pastogę.

Naudokite pagalbos signalus: iškeltas audeklas arba naktį deganti žibinto šviesa reiškia, kad reikalinga pagalba; mosuojamas audeklas arba mirksinti žibinto šviesa – kad reikalinga skubi pagalba. Brisdami užlietomis vietovėmis tikrinkite kelią kartimi, judėkite susirišę virve. Įkritę į vandenį nusimeskite sunkius drabužius ir apavą, laikykitės plūduriuojančių ar virš vandens kyšančių daiktų ir laukite pagalbos. Jei įmanoma, padėkite potvynio metu į bėdą patekusiems laukiniams gyvūnams.

Pasibaigus potvyniui

Griežtai draudžiama liesti nutrūkusius elektros laidus, savarankiškai atlikti elektros tinklų ar elektros įrenginių remonto darbus bei jungti agregatus, stakles ar kitus elektros įrenginius, kol jų nepatikrino specialistai.

Apie pastebėtus elektros tinklų, vandentiekio ar dujų sistemų gedimus praneškite atitinkamoms tarnyboms ir laukite jų pagalbos. Nevartokite maisto produktų, kurie buvo apsemti ar mirko vandenyje.

Siekiant išvengti per vandenį plintančių infekcinių ligų (dizenterijos, choleros, vidurių šiltinės, poliomielito ir kt.), būtina išvalyti šulinius: pašalinti šiukšles ir pagalius, išsemti nešvarų vandenį bei dezinfekuoti šulinį chlorkalkių tirpalu (1 m³ vandens – 400–600 g chlorkalkių miltelių). Po paros susikaupusį vandenį reikia dar kartą išsemti. Dėl geriamojo vandens kokybės rekomenduojama kreiptis į Visuomenės sveikatos centrą arba apskrities Valstybinės maisto ir veterinarijos tarnybos laboratoriją.