Vaiko teisių gynėjai pastebi, kad vaikui reikalingas ne tik fizinis poilsis. Sveikai vaiko raidai svarbūs reguliarūs momentai dienotvarkėje be ekranų, ar bet kokios kitos smegenis stimuliuojančios informacijos, net ir foninių dirgiklių. Tokios pauzės, kada vaikui nereikia be perstojo reaguoti, vertinti ir pan., padeda jam apdoroti sukauptą informaciją, gerina atmintį, savireguliaciją ir, pastebima, net skatina kūrybiškumą.

Įžvalgomis šiandien aktualia tema ir patarimais tėvams vaiko teisų gynėjų inicijuotoje diskusijoje dalijasi vaiko teisių gynėjos Žaneta Ginaitė ir Gitana Salickienė bei Kupiškio Povilo Matulionio progimnazijos muzikos mokytoja, Kultūros centro vaikų ir jaunimo folkloro ansamblio ,,Jaunimo Ramuva" vadovė, folkloristė Daiva Palionienė.

Diskusiją galima klausyti Vaiko teisių TV.

Daiva Palionienė: „Mano mokinių atgaiva ir meditacija – lietuviškos sutartinės“

Kai aplink vaikus mažėja dirgiklių, natūraliai randasi vietos jų saviraiškai, atsiskleidžia vaizduotė, individualumas. Muzikuodamas, piešdamas vaikais mokosi bendradarbiauti, būti grupėje. Mokytoja D. Palionienė iš Kupiškio diskusijoje dalijasi savo patirtimi, kaip dėl vaikų dėmesio „konkuruoja“ su telefonais.

„Tikrai nežinau tos vienos paslapties, kas gali vaikams grąžinti šiek tiek daugiau ramybės, bet mano ilgametis folkloristės darbas rodo, jog jeigu vaikas pradeda lietuviškas sutartines giedoti, tai tikrai jas pamilsta. Sutartinės turi vaiko ausiai patrauklų ritmą. Gaudom save keliuose žodžiuose – ta tuto, lingo, rūto.... – jie veikia tarsi kažkokie burtažodžiai.

Sutartinės ne veltui į UNESCO kultūros paveldo sąrašą įtrauktos, laikomos muzikiniu fenomenu, o mes, Šiaurės Lietuva, turime jų visą lobyną. Vaikus jomis išties kartais pavyksta rimtai sudominti“, – dalijasi D. Palionienė.

Mokytoja prisimena, kad pati vaikystėje pramogavo skaičiuodama debesis išsitiesus kaimo pievoje. Tos akimirkos, anot jos, tikrai buvo apie tylą ir ramybę, apie svajones ir fantaziją. 

„Ar šiandien telefono iš rankų nepaleidžiantys vaikai auga kuo nors blogesnė karta? Jokiu būdu – mūsų vaikai nuostabūs, – tvirtina D. Palionienė. – Visgi jeigu tėvai, mokytojai, bendruomenė galime į jų gyvenimą kažką naudingo įnešti, pavyzdžiui, sukurti daugiau erdvės jų saviraiškai – kodėl gi to nepadaryti?“

Žaneta Ginaitė: „Poilsis stiprina gebėjimą valdyti savo emocijas – mažina agresyvių reakcijų“

Vaiko teisių gynėjai pastebi vaikų sunkumų, susijusių su emocijų valdymu, o taip pat – pažįstant kitų jausmus. Ne kartą teko aiškintis situacijas, kai vaikai abejingai stebėjo skriaudžiamą bendraamžį, filmavo ir dalijosi vaizdo įrašu socialiniuose tinkluose. Sulaukiama vis daugiau pranešimų apie tarp vaikų kylantį smurtą, daugėja tokių atvejų tarp jaunesnių vaikų.

Ž. Ginaitė diskusijoje kalba, kad vaikai, kuriuos tenka sutikti aiškinantis panašias situacijas, dažnai yra pervargę, pasimetę tarp interneto tikrovės ir realaus gyvenimo. Pasitaiko, kad sunkiai reiškia mintis, sudėtinga suformuluoti savo nuomonę. Visa tai skatina kalbėti apie tai, kaip galima padėti vaikui, augančiam nuolatinių dirgiklių aplinkoje.

Vaiko teisių gynėja sako, kad neretai vaikų iššūkiai suvedami į perteklinį interneto vartojimą, socialinių medijų poveikį – tame daug tiesos. Visgi, praktikės nuomone, elgesį formuoja visuma: vaiko aplinka, patirtys, santykiai šeimoje ir pan. Todėl svarbu atkreipti dėmesį į visus elgesį veikiančius veiksnius. Pravartu įsigilini, kas konkrečiam vaikui galėtų padėti valdyti impulsus ir emocijas, kas jam kritinėse situacijose padėtų pasielgti apgalvotai ir išvengi problemos sprendimo jėga“.

Visgi pašnekovė kviečia tėvus vengti perfekcionizmo bei perteklinio spaudimo vaikui, labiau įsiklausyti į vaiką.

„Suprantama, kad tėvai nori būti pačiais geriausiais ir kad vaikas neleistų laiko veltui, tobulėtų. Bet vaikas negali būti veiksme visą laiką, supraskime jo poreikį ilsėtis, priimkime nuobodžiaujantį. Žinoma, svarbu, kaip vaikas elgsis su laisvu laiku, bet tai jau apsprendžia iki to suformuotas jo atsakomybės jausmas, vertybės ir šeimos pavyzdys“, – ramina tėvus vaiko teisių gynėja.

Gitana Salickienė: „Svarbu suprasti vaiko raidos etapus ir būti žingsniu priekyje galimų iššūkių“

Vaiko raida labai dinamiška, todėl tėvystė taip pat reikalauja nuolatinio augimo. Svarbu, kad kartu su augančiu vaiku kistų tėvų lūkesčiai vaikui, būtų plečiamos vaiko ribos. O kas auklėjant buvo tinkama prieš dešimt metų, nebūtinai bus geriausia šiandien.

„Atsiranda nauji tėvystės iššūkiai, ne visada lengva susigaudyti tuose pokyčiuose. Pavyzdžiui, man atrodo, kad mes jau esame tame taške, kada vaikams nėra paprasta atsipalaiduoti, tinkamai pasiilsėti. Girdžiu, jog vaikai eina miegoti su ausinėmis, nes kitaip sunku užmigti. Tai rodo, kad jie negali priimti tylos, smegenims reikia stimuliacijos ir jau šita būsena yra artimesnė bei saugesnė“, – svarsto G. Salickienė.

Pašnekovė kviečia grąžinti vaikus prie kitų saugumo ritualų, ugdyti jų savistabą. Pavyzdžiui, galima visai šeimai vakare susėdus pasikalbėti, kas tądien pasisekė, gal kas nors padėjo ar nudžiugino, o gal naują ledų skonį atrado ir pan. Įtraukti galima jau pačius mažiausius, tarkime ketverių vaikas tokiame pokalbyje gal nesudalyvaus kaip pilnavertis pašnekovas, bet jo įgūdžiai jau formuosis.

Pasak G. Salickienės, kai tėvai nuolat tobulėja ir mokosi pozityvios tėvystės  – greičiausiai visada bus žingsniu priekyje vaiko iššūkių, žinos, kokie galimi sunkumai, o svarbiausia – kaip į juos reaguoti.  

Kilus klausimų, kviečiame žiūrėti Vaiko teisių TV arba konsultuotis su vaiko teisių gynėjais skambinant nemokamu tel. 0 800 10 800, taip pat galima rašyti žinutę interneto svetainėje vaikoteises.lrv.lt esančiame pokalbių laukelyje. Pranešti apie vaiko teisių pažeidimą galima artimiausiame vaiko teisių apsaugos skyriuje, užpildant formą Tarnybos interneto svetainėje arba skambinant Skubiosios pagalbos tarnybų ryšio numeriu 112. 

Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnybos informacija