Pirmą kartą apie šią dieną UNESCO paskelbė 1999 m. lapkričio 27 d., o 2002 m. ją oficialiai pripažino jungtinių Tautų generalinė Asamblėja. Taip norėta įprasminti gimtosios kalbos svarbą, nes globalėjančiame pasaulyje kalbų skaičius nuolat mažėja. Tai skaudūs praradimai – juk kiekviena kalba yra visos žmonijos dvasinis turtas. Šiais globalizacijos laikais svarbu išsaugoti savo gimtąją kalbą kaip vieną iš svarbiausių tautos savasties požymių. Juk kalboje atsispindi tautos mąstymas, savitas pasaulio suvokimo būdas, liaudies išmintis – tauta gyva tol, kol gyva jos kalba. Kalba – kiekvienos tautos išskirtinumas ir ypatinga vertybė, nutiesianti tiltą tautos išlikimui ir valstybingumui.

Mes, lietuviai, didžiuojamės savo gimtąja kalba – seniausia išlikusia indoeuropiečių kalba, turinčia gilias šaknis, dešimtmečius naikinta, bet ištvėrusia, išlikusia, išsaugota, apginta. Tai seniausia ir turtingiausia šimtmečiais puoselėta pasaulio kalba, garbingai išlaikiusi ne vienus istorinių sunkmečių egzaminus. Dabar šia kalba kalbą daugiau nei 3 milijonai žmonių. Tai viena iš 24 oficialių Europos Sąjungos kalbų.

Atraskime gimtosios kalbos lobius, vertinkime jos savitumą, kasdien kurkime ir puoselėkime savo kalbą. Pasak lietuvių rašytojo I. Šeiniaus, Gimta kalba turbūt dabina kiekvieną. Ji sušvelnina žmogaus sielą, pagražina mintį, sulygina patį būdą, net išvaizdą pagražina. Tad kalbėkime savo gražia lietuvių kalba!

Keletas įdomių faktų apie lietuvių kalbą

• Lietuvių kalba – archajiškiausia indoeuropiečių kalbų grupėje.

• Lietuvių kalbai daugiau nei 5000 metų.

• Lietuvių kalba patenka į seniausių pasaulio kalbų penkioliktuką.

• Tai labiausiai vartojama Baltų kalba.

• Lietuvių abėcėlėje yra analogų pasaulyje neturinti raidė – ė. Ją pirmą kartą XVII a. pavartojo lietuvių raštijos kūrėjas evangelikų liuteronų kunigas Danielius Kleinas pirmojoje lietuvių kalbos gramatikoje lotynų kalba.

• Raides č, š ir ž pasiskolinome iš čekų kalbos XIX amžiuje.

• Nosines raides ą ir ę perėmėme iš lenkų kalbos, o pagal jas „pasigaminome“ į ir ų.

• Jauniausią lietuvišką raidę ū prieš gerą šimtmetį sugalvojo lietuvių kalbos tėvu tituluojamas Jonas Jablonskis.

• Vienintelis minkštasis priebalsis lietuvių kalboje yra j (jotas).

• Dabartinę lietuvių kalbos abėcėlę pateikė J. Jablonskis „Lietuvių kalbos gramatikoje“ 1901 m.

• Klaipėdos bibliotekos kiemelyje atidengtas vienintelis pasaulyje paminklas kalbai, jo idėja – įamžinti mirusius lietuviškus žodžius.

• Ilgiausią lietuvišką žodį „nebeprisikiškiakopūsteliaujantiesiems“ (39 raidės) nukonkuravo Lietuvos internautų sukurtas naujas ilgiausias lietuviškas žodis „nebeprisivaizdotinklaraštininkaujantiesiems“, sudarytas iš 43 raidžių.

• Gražiausiu lietuvišku žodžiu išrinktas „ačiū“ – vienintelis žodis lietuvių kalboje, besibaigiąs ū!